„Nokia N9“ – tai naujasis suomių kompanijos flagmanas. Lietuvoje lapkritį prekyboje pasirodęs prietaisas išsiskiria neeiliniu dizainu, nauja „MeeGo“ operacine sistema ir iki šiol neregėta vartotojo sąsaja be standartinių valdymo mygtukų. Juos pakeitė „Swipe“.

Naujasis valdymo būdas kartu su „MeeGo“ operacine sistema – neabejotinai pačios įdomiausios modelio funkcijos. Šio išmaniojo telefono valdymą kompanija pristatė teigdama, jog šiuo metu išmaniųjų rinka nenusistovėjusi ir primena automobilių pramonę dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Anuomet automobilių gamintojai varžėsi tarpusavyje ieškodami ir kurdami patogiausią vairavimo būdą. „N9“ – tai bendrovės „Nokia“ mėginimas rasti tinkamiausią „vairą“ išmaniajam telefonui, ir mes šį prietaisą kaip reikiant „pavairavome“.

Solidus plastikinis „kėbulas“

„Nokia N9“ mobiliojo telefono „kėbulas“ yra šis tas naujo. Modelis itin patogiai paskęsta rankoje, nors korpusas nėra nei itin plonas, nei lengvas. Jo ilgis – 116,5 mm, plotis – 64,2 mm, o storis ir svoris atitinkamai 12,1 mm ir 135 gramai. „N9“ storesnis nei „iPhone 4S“ ar „Galaxy S2“, bet paliktu įspūdžiu lenkia abu minėtus modelius dėl kiek rizikingo suomių sprendimo.

Kaip ir „N8“ modelio, „Nokia N9“ korpusas yra vientisas – išpjautas iš vienos detalės, ir jo baterijos išimti negalima. Tačiau kitaip nei aliumininis „N8“, šis išmanusis pagamintas iš brangesnio plastiko. „Nokia“ pajėgė padaryti, rodos, tai, kas neįmanoma – prabangiai atrodantį ir besijaučiantį plastikinį modelį.

Solidaus ir skoningo įrenginio įspūdį taip pat paaštrina siekiamas minimalizmas. Rinkoje visi vaikosi paprastumo, ir „Nokia“ čia aplenkė visus. Modelio galinėje dalyje įtaisyta kokybiška 8 milijonų taškų raiškos kamera su „Carl Zeiss“ optika, šalia jos yra LED blykstė ir kuklus metalinis aksesuaras – nieko daugiau.

„N9“ priekyje – 3,9 colio ekranas, nuotolio sensorius viršuje ir kamera vaizdo pokalbiams apačioje dešinėje. Pastaroji vieta, kaip kamerai, pasirodė kiek keista, nes, prietaisą laikant rankoje, pokalbio metu ji gali būti uždengiama.

Korpuso kairėje nėra jokių mechaninių jungčių, o dešinėje vieninteliai prietaiso mygtukai – garso reguliavimo ir įjungimo / išjungimo / užrakto. Pastarasis mygtukas yra vienintelis, kurio išties reikia norint aparatą akimirksniu užrakinti. Visa kita galima valdyti tik piršto prisilietimais ekrane.

Telefono apatinėje dalyje po grotelėmis įmontuotas kokybiškas garsiakalbis, o viršuje – 3,5 mm ausinių jungtis ir greta „microSIM“ kortelių lizdo itin gudriai paslėpta „microUSB“ jungtis. Rasti būtent „microSIM“ kortelių lizdą šiame prietaise buvo kiek sudėtinga, bet, laimei, paveikti „iPhone 4“ pasirodymo, operatoriai jau platina šias korteles Lietuvoje – norint naudoti senąją SIM kortelę, užtenka nueiti iki artimiausio mobiliojo ryšio salono ar „Apple“ platintojų parduotuvės, ir ten viskas nesunkiai išsprendžiama.

[...]

Kontrolė vien ekranu

„iPhone“ meniu valdomas pirštu ir vieninteliu „namų“ mygtuku, „Android“ gali pasigirti mygtukais „atgal“, „namai“ ir „funkcijos“, daugelis jų taip pat turi paiešką. „Windows Phone“ taip pat nepėsčia – šią sistemą reikia „vairuoti“ naudojantis liečiamu ekranu ir trimis mygtukais – „atgal“, „startas“ ir „paieška“. O „Nokia N9“ su „MeeGo“ operacine sistema valdomas tik ekranu, be jokių fizinių ar jutiklinių mygtukų. Kaip jiems tai pavyko?

„N9“ naudoja 3,9 colio AMOLED talpos principu veikiantį jutiklinį ekraną. Jame atkuriamas 480 taškų pločio ir 854 taškų ilgio raiškos vaizdas, todėl viename kvadratiniame colyje telpa maždaug 251 taškas, ir tai – išties detalus vaizdas. Tiesa, jis šiek tiek atsilieka nuo „iPhone 4S“ modelio, atkuriančio 330 taškų kvadratiniame colyje.

Kita vertus, dėl AMOLED technologijos „Nokia N9“ rodomą vaizdą lengva įžiūrėti dienos šviesoje, o smagiausia, kad, net išjungus ekraną, toliau rodomas laikrodis, gavus žinutę ar kitą pranešimą – išdygsta pranešimas dar neįjungtame ekrane.

Ekranas taip pat itin jautrus prisilietimams, visai navigacijai „N9“ viduje jo visiškai pakanka. Norint atrakinti prietaisą, reikia du kartus paliesti ekraną – jis atsibus, vėliau, brūkštelėjus bet kuria kryptimi nuo ekrano krašto, pasirodo įrenginio meniu.

Šis braukimo judesys ir yra plačiai reklamuojamas „Swipe“ valdymas. „Nokia“ kaip reikiant pasistengė sukurti intuityvų būdą „vairuoti“ šį mažylį – juk skelbtas suomių tikslas buvo leisti vartotojui pakelti akis nuo ekrano.

Tai jiems išties pavyko. Porą kartų brūkštelėjus perprantamas visas modelio valdymas, nuo ekrano išlenkimo jo kraštuose braukiant vienu piršto judesiu galima atverti programų meniu, naujienų srautą arba programų tvarkyklę. Braukiant iš apačios ir kiek palaikius mygtuką, galima atverti greitąsias nuorodas, taip pat galima nustatyti, jog šis modelis vienu brūkštelėjimu į apačią išjungtų programą.

[...]

Funkcijų „bagažinėje“ – šis tas ypatingo

„MeeGo“ sistemoje integruoti patys populiariausi socialiniai tinklai ir paslaugos, žinučių programa leidžia taip pat naudoti šių paslaugų bendravimo galimybes. Su „N9“ prisijungus prie „Skype“, „Google“ ir „Facebook“, žinutės iš visų šių kanalų į telefoną keliaus kaip paprasti pranešimai.

„N9“ žinučių programa išsiskiria ir tuo, kad ji nutiesia lengviausią tiltą iki jūsų draugų: naudojant šį modelį, nebereikia mąstyti, kokiu būdu patogiausia pasiekti draugą – rašyti SMS ar žinutę „Facebook“ – telefonas pats pasiūlys patogiausią būdą. Iki šiol nė viena sistema negalėjo pasiūlyti tokio plataus susirašinėjimų būdų spektro.

[...]

Mikroprogramų stoka

Nors iki šiol „Nokia N9“ paliko labai teigiamą įspūdį, mikroprogramų stoka kaip reikiant apkarpo modelio galimybes konkuruoti. „Ovi“ parduotuvėje mikroprogramų, skirtų „MeeGo“ sistemai, šiuo metu smarkiai trūksta. „Apple App Store“ ar „Android Market“ čia toli priekyje, atsiplėšę net ir „Windows Phone“.

Negana to, „Nokia“ kaip pagrindinę savo išmaniųjų telefonų operacinę sistemą pasirinko būtent šią sparčiai augančią „Windows Phone“ platformą. „N9“ – pirmas ir paskutinis kompanijos įrenginys su „MeeGo“, todėl daugelis bendrovės „Nokia“ programuotojų patrauks prie „Windows Phone“ mikroprogramų kūrimo.
Tad visa ši „N9“ istorija – išties netikėtas suomių sprendimas, todėl „NK“ kreipėsi į bendrovės „Nokia“ vadovą Baltijos šalims Antti Holopaineną ir paklausė, kodėl „Nokia“ pristatė vienintelį „MeeGo“ įrenginį ir ko turėtų tikėtis šio mobiliojo vartotojai ateityje.

Žingsnis po „MeeGo“

„Nokia N9“ jau sulaukė pirmojo itin didelio atnaujinimo ir tai tęsis toliau, – tvirtina A. Holopainenas. – Rinkoje taip pat pasirodys naujos „N9“ modelio versijos – skirtingos spalvos ir atminties modeliai, o „MeeGo“ operacinė sistema bus pakeista ir pritaikyta pigesniems gaminiams ateityje.“

„Nokios“ vadovas paaiškino, kad kompanija per ateinančius šešis mėnesius pristatys operacinę sistemą pigesniems telefonams, joje bus panaudota visa patirtis, ieškant minėto paties geriausio būdo „vairuoti“ telefoną, o mikroprogramos, kurios veiks su naująja „Nokia“ operacine sistema, taip pat veiks su „MeeGo“. „MeeGo“ operacinė sistema nemirs, ji bus tobulinama toliau. Bus kuriamos „Qt“ programėlės šiai platformai“, – pridūrė A. Holopainenas.

„Nokia“ šį silpnoką frontą taip pat ruošiasi stiprinti nauju požiūriu į internetą: „MeeGo“ operacinė sistema leidžia norimas svetaines paversti mikroprogramomis. Interneto naršyklėje pasirinkus norimą tinklalapį, užtenka pasirinkti jo pavadinimą, ir jis pasirodys programų meniu kaip tradicinė mikroprograma. Tai nėra nauja funkcija kitiems įtaisams, tačiau suomiai, pristatę „MeeGo“, nori kiek įmanoma suploninti liniją tarp mikroprogramų ir mobiliųjų HTML5 tinklalapių.

[...]

„Nokia N9“ – pačiu netinkamiausiu laiku

Praeitų metų kovą „Nokia“ pranešė apie naująją strategiją – partnerystę su „Microsoft“, siekiant užkariauti „kitą milijardą“ besivystančiose šalyse, pakeisti įmonės struktūrą dėl greičio ir aiškesnio tikslo bei investuoti į revoliucines technologijas. „Nokia N9“ yra būtent tai – investicija į geresnius modelius ateityje.

Tačiau ką tai turėtų reikšti eiliniam vartotojui? Kalbant atvirai, „N9“ yra labai įdomus ir kokybiškas prietaisas. Modelis siūlo tai, ko negali daugelis kitų, ir turi bemaž tą patį, kaip ir visi išmanieji telefonai. „Linux“ pagrindu veikianti „MeeGo“ ne mažiau lanksti nei „Android“, o modelio dizainas ne prastesnis nei „iPhone“, tačiau telefonas labiau primena eksperimentą, o pačią sistemą dar reiktų patobulinti, jei aršiausiems konkurentams norima prilygti preciziškumu. Tam reikia laiko – prabangos, kurios „Nokia“ negali sau leisti.

Kita nemenka problema – kaina. „Nokia“ Lietuvoje kainuoja apie du tūkstančius litų, todėl šiam modeliui tenka lenktyniauti ir su „Galaxy S2“, ir su „iPhone 4“. Šie modeliai siūlo gerokai labiau išdailintas sistemas ir daugiau mikroprogramų. Daugelis „Nokios“ gerbėjų taip pat jau laukia pirmojo „Windows Phone“ operacinę sistemą naudojančio „Nokia Lumia 800“ telefono.

Apibendrinant tenka pripažinti, kad „Nokia N9“ yra išskirtinio dizaino, išties patogaus valdymo modelis, tačiau pristatytas pačiu netinkamiausiu laiku. Būtent valdymas „Swipe“ būdu yra tai, ko labiausiai ilgiesi išsiskyręs su šiuo mobiliuoju telefonu, tad tai išvysti pigesniuose „Nokios“ modeliuose būtų be galo šaunu. „Swipe“ galima palyginti su dvidešimtojo amžiaus pradžioje automobilių pramonėje Henrio Fordo pasiūlytais „T“ automobiliais ir vairu kairėje. „Nokia“ gali prisidėti prie to, kad netrukus prigis mobilieji telefonai, valdomi vien liečiamu ekranu.

Nėra susijusių straipsnių.

Taip, tai – akumuliatoriaus veikimo laikas. Ir šioje vietoje kokia nors senutė „Nokia 5200“, vienu įkrovimu išgyvenanti keturias ar penkias dienas, vėl atrodo kaip mažas, bet seniai pamirštas stebuklas.

Bet padėtis gali pasikeisti. Tiesa, ne itin greitai – po kokių penkerių metų.

BBC praneša, kad Šiaurės Vakarų Universitetas (angl. Northwestern University) – privatus tyrimų universitetas Jungtinėse Valstijose – atlieka ličio jonų akumuliatorių tyrimus keisdami jų medžiagą ir struktūrą. Planuojama, kad naujosios kartos akumuliatoriai įsikraus dešimt kartų greičiau ir veiks tiek pat kartų ilgiau, t.y. pilnam įsikrovimui pakaks penkiolikos minučių, o įrenginys galės veikti visą savaitę.

Problema, kad tokio akumuliatoriaus efektyvumas smarkiai kris po daugmaž 150 įkrovimų, t.y. daugmaž po metų ar kiek daugiau. Bet net ir tada naujosios kartos akumuliatoriai bus efektyvesni už dabar naudojamus, įsitikinę kūrėjai.

Detalus technologijos pristatymas publikuotas žurnale „Advanced Energy Materials“.

Nėra susijusių straipsnių.

Kompanija “Adobe” jau leidžia trumpai žvilgtelėti į naujausią “Photoshop” reinkarnaciją, CS6. Vyresnysis projekto vadybininkas Bryanas O’Neilas Hughesas pristatė poros minučių ilgio video, kuriame demonstruojami naujosios kultinio grafinio redaktoriaus versijos vaizdai.

Demonstracijoje rodomas darbas įskiepiu “Camera Raw 7″, kai iš gana žemos kokybės nuotraukos, darytos telefonu – mažos raiškos, su dideliu suspaudimu – sukuriamas nepalyginamai geresnis vaizdas. Modulyje “Camera Raw7″ vaizdo koregavimo algoritmai ne tik patobulinti, bet ir sukurta naujų.

Kitas į akis krintantis pokytis – nepalyginamai tamsesnė grafinė vartotojo sąsaja. Kūrėjų teigimu, tai turėtų padėti vartotojui susikaupti ties apdirbamu vaizdu, o ne nukreipti dėmesį į ryškią vartojo aplinką.
Jei kas šiais pokyčiais nepatenkinti – galima įsijungti ir ankstesnę grafinės vartotojo sąsajos versiją. Arba priešingai – nusistatyti dar tamsesnę.

Nėra susijusių straipsnių.

Manto Puidos nuotr.

Jau rašėme apie „LT GameJam“, bet norime dar kartą priminti – juolab, kad ir yra šiokių tokių malonių pasikeitimų.

Taigi, „LT GameJam 2012“ – jau šį savaitgalį, ir maloniausia naujiena – atsiradus rėmėjams, šis renginys tampa N E M O K A M A S!

Lietuvoje pirmasis toks renginys įvyko dar 2002 metais, o nuo 2009 metų LT Game Jam tapo šviežiai gimusio pasaulinio „Global Game Jam“ dalimi. „Global Game Jam“ – tai kasmetinis renginys, vykstantis visame pasaulyje tuo pačiu metu.

Primename, kad „GameJam 2012“ – tai ne konkursas. Tai erdvė pažintims, bendravimui, idėjoms ir naujų komandų atsiradimui. Tad esmė – tiesiog dalyvauti, kurti žaidimus, bendrauti ir kartu smagiai praleisti laiką.

Norėtųsi padrąsinti tuos, kurie svajoja kada nors sukurti žaidimą, bet iki šiol dar nėra nieko nuveikę šioje srityje. Ateikite, pamatykite, kaip tai vyksta – net jei nieko ir nepadarysite šį kartą, tai bus svarbi patirtis, be to – įgysite tikrai naudingų pažinčių.

„LT GameJam 2012“ vyks vienu metu dvejose vietose, Vilniuje ir Kaune.

Vilniuje renginys vyks “Hub Vilnius” – Šiaurės miestelio technologijų parko trečiajame aukšte (Galvydžio g. 5 / Žygio g. 96), Kaune – KTU Elektronikos rūmuose (Studentų g. 50).

Preliminari Game Jam programa Vilniuje:

Sausio 27 d.:
17:00 – registracijos pradžia.
18:20 – oficiali LT Game Jam pradžia, įžanginio vaizdo klipo peržiūra.
19:00 – idėjų generavimas, komandų formavimas.
20:00-23:59 – žaidimų kūrimo pradžia.

Sausio 28 d.:
00:00-23:59 – žaidimų kūrimas!
Iki 12:00 – visi dalyviai privalo būti priregistravę savo komandas ir žaidimus Global Game Jam tinklalapyje.

Sausio 29 d.:
00:00-14:15 – žaidimų kūrimas ir pabaigimas.
14:15-15:00 – žaidimų įkėlimas į Global Game Jam puslapį.
16:00-17:00 – komandos pristato savo sukurtus žaidimus.
17:00 – diskusijos, balsavimas ir šventimas!

Oficiali renginio svetainė – http://ltgj2012.tagofjoy.lt/

Nėra susijusių straipsnių.

Šį antradienį LTV laidoje “Pinigų karta” buvo diskutuojama apie piratavimą. Laidos dalyviai – Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius, informacinių technologijų žurnalistas Gediminas Gasiulis, Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra (LATGA-A) muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Marius Kuzminas ir ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius – kalbėjo apie galimą piratavimo žalą ir “piratų” argumentus (tiesa, laidos vedėjas Andrius Tapinas apgailestavo, kad studijoje nėra penktojo svečio – kokio nors tikro “pirato”), svarstė apie kovos su piratavimu būdus ir pačią kovos prasmę, taip pat – apie piratavimo ateitį:

Laidoje buvo paminėta ir Lietuvos Piratų Partija – neregistruota organizacija, kuri, laidos dalyvio G. Gasiulio teigimu, dar pati neapsisprendžia, kuo nori būti.

Negalima sakyti, kad Lietuvoje nieko nevyksta ar kad viskas mus pasiekia vėliau – diskusijos ir Pasaulinio Tinklo problemos čia taip pat aktyviai sekamos ir aktyviai nagrinėjamos – didesnė bėda ta, kad dažniausiai viskas taip ir baigiasi kalbomis, taip ir neprieinant prie darbų.

Tad kol mūsų šalyje dar tik drąsinamasi kažką daryti, pasižiūrėkime, kas vyksta kitur.

Pirmasis “piratų” proveržis į didžiąją politiką įvyko 2009-aisiais metais, kai Švedijoje surinkę 7% balsų, į Europos Parlamentą buvo išrinkti du partijos nariai. O štai pernai rudenį Vokietijos Piratų Partija dalyvavo Berlyno parlamento (kaip žinia, Berlynas turi federalinės žemės statusą) rinkimuose ir sugebėjo surinkti beveik 9% balsų, kas “piratams” laimėjo 15 vietų iš 130.

Profesionalūs politikai į Piratų partiją žiūri su atsargia šypsenėle, ir toks elgesys iš dalies pagrįstas – partijos veikloje dalyvauja daug jaunų, entuziastingų ir politikoje nepatyrusių žmonių, bet nereikia pamiršti, kad pačiai pirmajai Piratų Partijai (beje, susikūrusiai ne kur kitur, o Švedijoje – ak tas vikingiškas kraujas? ;) – dar tik penkeri metai.

Beje, jei dar negirdėjote, toje pačioje Švedijoje oficialiai įregistruota ir nauja religija – “kopimizmas“. “Sektą” įkūrė devyniolikametis filosofijos studentas, o judėjimo šūkis – “Kopijuokite mane, mano broliai, kaip kad aš kopijuoju patį Kristų“. Kopimistai teigia, kad žinios, žinių ieškojimas ir skleidimas (kopijavimas) yra šventa.

Bet palikime tikėjimo reikalus ir sugrįžkime į apčiuopiamesnį pasaulį.

Jungtinių Valstijų Piratų Partija puikiai ištaikė laiką ir iškėlusi bures ant SOPA ir PIPA sukeltų bangų keterų, pristatė knygą “No Safe Harbor”. Popierinė knygos versija kainuoja 10 JAV dolerių, o skaitmeninę versiją, žinoma, galima parsisiųsti nemokamai.

Šiame esė rinkinyje nagrinėjama piratavimo, cenzūros ir asmens privatumo problematika, išdėstoma autorių teisių istorija ir kaip kuriami skaitmeninių teisnių valdymo (angl. digital rights management, DRM) įstatymai. Ir nors knygoje daugiausia knebinėjami Jungtinių Valstijų juridiniai reikalai, dauguma problemų egzistuoja ar gali netrukus atsirasti ir bet kurioje kitoje teisinėje valstybėje.

Grįžkime prie “Pinigų kartos” laidos. Jos pabaigoje laidos dalyvių prašoma pateikti prognozes, kas piratavimo laukia ateityje. Neišeina nesutikti su G. Gasiulio mintimi, kad kaip bebūtų su įstatymine puse, piratavimo sustabdyti, deja, turbūt neįmanoma. O nuo savęs norėtųsi pridėti – draudimai ir suvaržymai tikrai gali atnešti naudos, tik ne tokios, kokios tikisi jų iniciatoriai. Draudimai, apribojimai, suvaržymai skatina kūrybiškumą, verčia progresuoti, ieškoti naujų kelių. Ir galbūt nuskambės iš pradžių neįtikėtinai, bet gali nutikti ir taip, kad piratavimas paskatins naujų technologijų progresą.

Netikite? O patys “piratai”, panašu, tiki. Kad ir tie patys “The Pirate Bay” (vėl tie vikingai!) savo tinklalapyje sukūrę naują siuntinių kategoriją, pavadintą “Physibles”. Tai – skaitmeninių trimačių objektų modeliai, skirti 3D spausdintuvams. Arba, kaip apibūdina patys Piratų Įlankos veikėjai – “duomenų objektai, kurie gali tapti realiais ir apčiuopiamais”.

Kas nežino, 3D spausdintuvai – ne tie įprasti spausdintuvai popieriui, o įrenginiai, kuriantys realius trimačius objektus. Tad labai gali būti, kad po kelių dešimtmečių antipiratinius vėjus kels nebe intelektinės nuosavybės gamintojai, bet, pavyzdžiui, žinomi rūbų prekių ženklai. Juk kam eiti į parduotuvę, pirkti originalius sportbačius, jei gali parsisiųsti kokį “torentuką” ir trimačiu spausdintuvu susikurti “Puma Clyde Premium” namie?..

Skamba kaip kažkoks kliedesys? Bet juk lygiai tokiu pačiu kliedesiu prieš du dešimtmečius galima buvo palaikyti ir mintį, kad visa namų fonoteka ir videoteka tilps į kišenę… Ir juk skaitmeninių ausinukų paplitimą lėmė ne kas kitas, o tas pats baisusis piratavimas…

Susiję straipsniai:

1. Kas naujo „Androido“ siūlomuose „leduose“? Ričardas Micevičius Viskas buvo aišku, kol „Google“ kūrė ir tobulino...

Idėja pagaminti nešiojamąjį kompiuterį su jutikliniu ekranu vietoje klaviatūros – nenauja. Tačiau tokie kompiuteriai vis dar nepopuliarūs. Ledus bandys pralaužti naujasis „NajmTek U-book“. Įrenginys buvo pristatytas parodoje „CES 2012“, nemažai informacijos atskleidžia ir šis oficialus filmukas:

Kaip matyti, pakeitus rašymo kalbą, pasikeičia ir užrašai ant virtualių „NajmTek U-book“ apatiniame ekrane rodomų mygtukų. Pavyzdžiui, nustačius rusų kalbą, ant mygtukų matomi kirilicos simboliai. Įdomus, tačiau kažin, ar patogus sprendimas – tame pačiame ekrane integruoti ir pelės žymeklio valdymo aikštelę (angl. touchpad). Juk norint rašyti tekstą, kiekvieną kartą teks ją išjungti.

Tikėsimės, „NajmTek U-book“ turės ir įprastą liečiamąją aikštelę. Viskas gražu, tačiau kažin, ar tokia klaviatūra bus patogu rašyti didesnius tekstus? Galbūt šią problemą galėtų dalinai išspręsti nelygus apatinio ekrano paviršius, imituojantis fizinius mygtukus?

Susiję straipsniai:

1. Kokybiškas ekranų evoliucijos šuolis Kęstutis Ikamas Pamirškite įprastus, blankius, akis varginančius LCD ekranus! Rinkoje...

Kaip kartais sunku išrinkti telefoną moteriai: dėstai jai aparato privalumus, o ji atšauna: juk jis negražus! Panašu, kad kinų kompanijos „ZTE“ vadovai taip pat buvo susidūrę su šia problema, todėl susivienijo su mados kanalu „Fashion TV“ ir išleido telefoną „ZTE FTV Phone“.

Žinoma, akylesnis vyras iš karto supras, kad šis aparatas tėra „ZTE Blade“, įpakuotas į baltos, juodos arba auksinės spalvos korpusą ir papuoštas dideliais „Fashion TV“ logotipais. Techniniai abiejų šių telefonų parametrai identiški: 3,5 colio 480×800 taškų ekranas, vos 150 megabaitų vidinės atminties, lėtas 600 megahercų procesorius ir 3,15 megapikselio kamera. Tiesa, „ZTE FTV Phone“ turi truputį naujesnę, tačiau vis tiek jau morališkai pasenusią operacinę sistemą „Google Android 2.2“ bei įdiegtas „Fashion TV“ ekrano užsklandas, valdiklius (angl. widgets) ir mikroprogramas, kuriomis galima skaityti „Fashion TV“ kanalo naujienas, žiūrėti filmukus bei pačią televiziją. Žodžiu, „ZTE FTV Phone“ – puiki dovana nuo mados pamišusiai damai!

Susiję straipsniai:

1. Išmanusis telefonas pradedantiesiems Aleksandras Kriukovas 700 litų už išmanųjį telefoną. Naujas. Be sutarties....

Lapkričio 11–13 dienomis Vilniuje vyko trečiosios „Omnitel“ organizuojamos „AppCamp“ dirbtuvės. Šįkart renginys pirmąkart tapo tarptautinis ir sulaukė daugiau nei 300 dalyvių. Renginio metu buvo sukurtos 35 veikiančios mikroprogramos, iš kurių viena laimėjo pagrindinį – 5000 eurų vertės – prizą.

Dirbti krūvoje smagiau! Be to, visai smagia avantiūra gali tapti ir komandos surinkimas gal net ir „nuo nulio“ – būtent taip apibūdintume „Omnitel“ organizuotų mikroprogramų dirbtuvių „AppCamp“ idėją. Įkvepianti aplinka (Nacionalinė dailės galerija!), patyrę ir įdomūs mokytojai (angl. mentors) ir, žinoma, galimybė laimėti pagrindinį prizą pritraukė daugiau nei tris šimtus dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės. Daugiau nei septyniasdešimt pasiūlytų idėjų, 41 komanda ir 35 veikiančios mikroprogramos, pasiekusios finišo liniją.

Bet kaip viskas atrodė iš tiesų?

Jaudulys prie mikrofono

Pirmojo vakaro tikslas – pristatyti savo idėją ir ja sužavėti būsimus bendradarbius, jei tokių dar neturi. Šešiasdešimt sekundžių pristatymui anglų kalba ir be jokių skaidrių – nemažas iššūkis, ypač kai tave stebi keli šimtai žmonių.

Galbūt galima sukritikuoti tokį organizatorių pasirinktą pristatymo formatą, bet šįkart tokia jau buvo koncepcija – pristatyti savo idėją ir sudominti ja būsimą investuotoją per tą laiką, kol kartu kylate vienoje lifto kabinoje, t. y. per šešiasdešimt sekundžių. Žinoma, toks gana griežtai limituotas laiko tarpas turėjo ir savų pliusų – net ir pristatinėjant po minutę, visoms idėjoms išklausyti prireikė bent pusantros valandos. Ar klausytojams būtų užtekę kantrybės ir dėmesio ištverti ilgesnį idėjų srautą?..

Nespėję pristatyti idėjų buvo nutraukiami – tiesa, nenuostabu, juk vieni dalyviai pristatinėjo mikroprogramas, skirtas genetikai, kiti – programėles išpažinčiai, tad jiems tikriausiai būtų neužtekę net dešimties minučių patiems iki galo susivokti, ką jie nori įgyvendinti…

Aukščiausio lygio dirbtuvės

Šios „Omnitel“ rengtos mikroprogramų dirbtuvės jau trečios, ir renginio organizatoriai kaip reikiant pasimokė. Galbūt pirmoji diena ir pristatymai bei vakarėlis, skirtas susirasti komandoms, buvo kiek gluminantys, bet darbo dienos ėjosi kur kas sklandžiau.

Kiekvienam „AppCamp“ dalyviui vos tik pasirodžius renginio teritorijoje, „Omnitel“ telefonu išsiųsdavo visą reikiamą informaciją apie svarbiausius įvykius. Antrąją dieną iki pietų virė darbas su programų prototipais. Popiet – mokytojų patarimai.

„Omnitel“ kaip reikiant pasistengė – ir renginio dalyvius konsultavo tarptautinės mokytojų pajėgos. Kiek apmaudu, kad viena komanda turėjo galimybę pabendrauti tik su vienu mokytojų stalu, nors vargu ar įmanoma buvo surengti daugiau sesijų patarimams tokiai galybei kūrėjų komandų.

Baigiantis antrajai dienai, Nacionalinė dailės galerija, pasak pačių mokytojų, labiau priminė didžiulės kompanijos „Zynga“ biurą, knibždantį užsidegusių idėjomis darbuotojų. Renginio organizatoriai tądien pabrėžė, kad ramiai miegoti buvo galima eiti tik su jau galutinai išrinktu mikroprogramos tinklalapiu, veikiančiu prototipu ir „Facebook“ puslapiu. Dalis tai jau turėjo, dalis neramiai barbendami pirštais į stalą laukė rytojaus, kada turės vykti ne tik mikroprogramų kūrimo pabaiga, bet ir jų pristatymai.

Nedideli eksperimentai

Šio renginio metu „Naujoji komunikacija“ vykdė keletą eksperimentų. Tarp penktadienį pristatomų idėjų autorių buvo ir du „NK“ žurnalistai – vienas su jau beveik surinkta komanda, kitas – vien su mikroprogramos idėja. Bandėme praktiškai išsiaiškinti, ar tikrai realu surinkti komandą „nuo nulio“.

Rezultatai nustebino – taip, iš tiesų tai įmanoma! Žinoma, reikia pasistengti įtikinti, bet jausmas, kai prie tavęs prieina žmogus ir pasako „Man patiko tavo idėja. Pabandom?“, tikrai įkvepiantis. O kai tokių žmonių atsiranda keli…

Antrasis eksperimentas – ar įmanoma per savaitgalį sukurti visiškai veikiančią mikroprogramą ir ar geriau pradėti nuo nulio, ar vis dėlto jau kažką „atsinešti“ – taip pat suteikė duomenų.

„NK“ komanda stengėsi suprogramuoti itin paprastą „PhotoBattles“ – nuotraukų mūšių poligoną. Kurdami šią programą savo kailiu išsiaiškinome, ar „AppCamp“ gali būti realia vieta tokiems produktams kurti.
Neneigsime, į „AppCamp“ atėjome jau su programuotojais. Buvo likę rasti tik dizainerį, ir tai tapo didele problema. Tokio pobūdžio renginių organizatoriai – nesvarbu, ar tai „Startup Weekend“, ar „AppCamp“ – pamiršta pritraukti pakankamai daug dizainerių.

Ar vienos dienos pakanka prototipui? Atsakymas – TAIP! Galbūt tiek laiko nepakaks išdailintai programėlei sukurti, tačiau sulipdyti mikroprogramos griaučius programuotojai turėtų spėti per 10 val. Tai pavyko ir mums. Dienos pabaigoje mikroprograma veikė ir, kaip privaloma, atrodė tragiškai…

Geriausi iš geriausių

Tarp žmonių, kurie laiku pajėgė baigti užsibrėžtas idėjas, be abejonės, buvo ir laimėtojai. Šiais metais geriausiai pasirodė „Back Stage Pad“ programos kūrėjai. Ši mikroprograma kartu su televizijos programa pateikia daugiau informacijos apie rodomus filmus, TV laidas ir svečius ar vedėjus, kurie jose dalyvauja. „Back Stage Pad“ ir laimėjo pagrindinį 5 tūkstančių eurų prizą.

Specialiuoju prizu – galimybe dalyvauti Taline organizuojamame mobiliųjų technologijų renginyje „App Circus“ buvo apdovanota komanda „Bear Care“, sukūrusi išplėstosios realybės (angl. augmented reality) žaidimą. Ir nors lietuviams Taline laimėti nepasisekė, vis dėlto komanda puikiai pasirodė – juolab kad visas žaidimas buvo sukurtas vos per savaitę!

„Taxi Meter“ programėlė, kuri padeda išvengti nesąžiningų taksistų – įvedus kilometro tarifą ir maršrutą, patikrinama ir nurodoma teisinga suma už kelionę – pelnė daugiausia publikos simpatijų, o renginiams organizuoti skirtos „Confetti“ mikroprogramos autoriai drauge su VšĮ „Versli Lietuva“ dalyvaus Barselonoje, „Mobile World Congress“ konferencijoje, atstovaudami Lietuvos stendui.
Papildomu rėmėjų prizu – planšetiniu kompiuteriu „Samsung Galaxy 10.1“ buvo apdovanota komanda „Chronos“, sukūrusi trimatį žaidimą išmaniesiems telefonams. Ši komanda išsiskyrė ypač sudėtingos technologijos darbu.

„AppCamp“ specialiuosius iššūkius sukurti Arvydo Sabonio ir Nacionalinės dailės galerijos programėles, kad ir kaip būtų keista, įveikė Latvijos atstovai. Pirmoji mikroprograma – tai žaidimas, kuriame paveikslėliuose reikia atrasti pavaizduotą A. Sabonį, o kaskart teisingai nurodžius – pateikiamas faktas apie jį. O štai Nacionalinės dailės galerijos programėlė padeda orientuotis galerijoje, suteikia informacijos apie paveikslus, turi garso gidus.

Ne viskas blizga?

Renginio pradžioje kalbintas programuotojas Rolandas Razma, neseniai grįžęs iš panašaus renginio Silicio slėnyje JAV, tapo savotišku pranašu – jau pirmosiomis komandų darbo valandomis programuotojas nuspėjo, kad laimėtojais taps komanda, susibūrusi ne renginio metu, o turinti istoriją, patirtį ir į renginį atsinešusi tokį projektą, su kuriuo jau gerokai padirbėta. Pasak R. Razmos, tokia taisyklių sistema, kai lygiais varžovais tampa ir projektai, rašomi nuo pat pradžių renginio metu, ir projektai, kurie čia patenka jau gerokai įpusėti, nėra gera – galutinis rezultatas sumažina naujų narių, įsiliejančių į mikroprogramų kūrėjų bendruomenę, motyvaciją, o naujo kraujo paieška ir motyvacijos stiprinimas turėtų būti didžiausias tokio renginio uždavinys.

Programuotojas sukritikavo ir pasirinktą pristatymų formatą – pasak Rolando, organizatoriams vertėjo akcentuoti, kad per pirmąjį idėjos pristatymą reikėtų ne tik pristatyti pačią idėją, bet ir ja uždegti būsimus komandos narius, įtikinti juos, kad dirbti kartu su tavimi – idėjos autoriumi – bus didžiausias malonumas jų gyvenime.

Mums reikia naujo kraujo!

Tenka sutikti – tobulėti visada yra kur, bet vis dėlto net ir dabartinis renginys buvo tikrai puikus ir išties reikalingas. Pažiūrėkime taip – jei bent kas antra stambi Lietuvos IT kompanija suorganizuotų po tokį renginį kaip „AppCamp“, kokių naujų informacinių technologijų pajėgų įgautų Lietuva? Juk tokie renginiai – tai investicija tiek į naujus kūrėjus, tiek į jau kuriančių žmonių lavinimą.

„AppCamp“ dirbtuvėse teko sutikti daug jaunų žmonių – moksleivių, pirmo kurso studentų. Net jei jie ir nelaimėjo, vien dalyvavimas tokiame renginyje turėtų palikti nemažą įspūdį ir motyvuoti kurti, ieškoti, tobulėti, atrasti ir realizuoti save.

Jei bent kas antra stambi Lietuvos IT kompanija suorganizuotų po tokį renginį…

Šį straipsnį rasite ir naujausiame „Naujosios komunikacijos“ numeryje 2011 Nr.6

Susiję straipsniai:

1. ’11 11 11 – trečiasis “AppCamp” Du tūkstančiai vienuoliktųjų metų vienuolikto mėnesio vienuoliktą dieną Vilniuje, Nacionalinėje...
2. Išmanioji revoliucija Specialus Antano Dapkaus ir Mariaus Matulevičiaus reportažas iš Barselonos Kai...

Jei jaučiate potraukį „geležiai“ – portalas elektronika.lt skirtas kaip tik jums. Čia į pasaulį žiūrima daugiausia per technologinę prizmę, naujienos susijusios su robotais, kompiuteriais, nanoelektronika, fizika ir panašiu gėriu. Taip pat čia laukiami mėgėjai pabaksnoti su lituokliu – svetainė turi visai nemažą schemų archyvą lietuvių kalba.

Pagrindinis trūkumas, labiausiai krentantis į akis – kaip ir pati technikos sritis, straipsniai pernelyg tuo nesidominčiam gali pasirodyti sausoki, čia orientuojamasi daugiau ne į mokslo populiarinimą, bet į jau pažengusius technikos srityje.

Viena plačiajai auditorijai galbūt įdomesnių tinklalapio skilčių – „Robotų kūrėjų klubas“. Čia publikuojami pasakojimai apie robotiką, jos pasiekimus, bet labiau ne technologiniu, o tiesiog „įdomybių“ aspektu.

Kita naudinga portalo veikla – čia renkama ir skelbiama informacija apie nuolaidas Lietuvoje įsigyjamai technikai, taip pat skelbiamos įvairios akcijos. Portalas bendradarbiauja ir su mokslo įstaigomis, tarpininkauja stipendijų konkursuose.

Su kitais metų geriausiais IT produktais ir paslaugomis galite susipažinti naujausiame numeryje 2011 Nr.6

Susiję straipsniai:

1. 2011 metų geriausi. Metų mokslo populiarinimo portalas – technologijos.lt Iš tiesų technologijos.lt – pernelyg siauras pavadinimas šiai svetainei. Daug...
2. 2011 metų geriausi. Metų technologijų portalas – fwd.lt fwd.lt – unikalus lietuviškas projektas, kai keli savanoriai tinklaraštininkai, sujungę...
3. 2011 metų geriausi: televizoriai Renkant geriausią metų televizorių, nesinori apsiriboti ekrano dydžiu ar kaina....

fwd.lt – unikalus lietuviškas projektas, kai keli savanoriai tinklaraštininkai, sujungę pajėgas, sukūrė gyvą ir energingą portalą, maža to – per rekordiškai trumpą laiką.

Portalui žavesio ir operatyvumo suteikia pats įrašų formatas – tai grupinis tinklaraštis, rašomas neoficialiu stiliumi, bet apie aktualias, kasdienes problemas. Dėl to atstumas tarp skaitytojo ir rašytojo sumažėja, ir IT pasaulio naujienos bei problematika lankytoją pasiekia tarsi jis gyvai kalbėtųsi su draugu kavinėje ar bare.

Pastarasis požymis tampa ir tam tikru minusu, nes kartais įrašuose pasigendama griežtesnės redaktoriaus rankos, kita vertus, pats autorius žymiai labiau suinteresuotas reaguoti į savo straipsnių komentarus.

Tarp portalo autorių galima rasti ir žymių Lietuvos tinklaraštininkų vardų – Džiugą Paršonį, Ričardą Šmaižį. Kiti autoriai galbūt mažiau žinomi, bet ne mažesni kompiuterijos ir technologijų entuziastai.

Portalo turinį sudaro naujienos, apžvalgos, patarimai ir pamokos, nuomonės ir kita. Žinoma, visas turinys – vien autorinis ir kadangi rašomas besidominčių žmonių – aktualus ir gyvenimiškai praktiškas.

Su kitais metų geriausiais IT produktais ir paslaugomis galite susipažinti naujausiame numeryje 2011 Nr.6

Susiję straipsniai:

1. 2011 metų geriausi. Metų mokslo populiarinimo portalas – technologijos.lt Iš tiesų technologijos.lt – pernelyg siauras pavadinimas šiai svetainei. Daug...
2. 2011 metų geriausi: televizoriai Renkant geriausią metų televizorių, nesinori apsiriboti ekrano dydžiu ar kaina....
3. 2011 metų geriausi: navigatoriai Metų prestižinio GPS navigatoriaus titulą nesunkiai pelnė „Garmin nüvi 3790T“....