Darbo vieta, kurianti bendruomenę

Vaidotas Dambrauskas

Manau, nesuklysiu sakydamas, kad kiekvienas, dirbantis samdomu darbuotoju įmonėje, retkarčiais, o ypač pirmadienio rytais pabunda su mintimi: „Vėl į darbą… tas pats biuras, pabodę „nemotyvuoti“ kolegos, sustabarėjęs ir užsispyręs viršininkas. O juk galėčiau dirbti sau, kurti naujus, įdomius projektus, bendrauti su veikliais, kūrybingais žmonėmis.“

Dauguma taip pagalvoję, pasižadėję, kad artimiausiu metu tikrai įsilies į laisvai samdomų darbuotojų gretas, toliau nuolankiai trina švarko alkūnes įmonėje. Tačiau kiti, atsispyrę sveiko proto balsui tupėti ten, kur „šilta“, laiku mokamas atlyginimas, šuoliuoja į laisvąsias samdomų darbuotojų prerijas. Čia jų ir laukia didieji netikėtumai…

Darbas sau

Paaiškėja, kad dirbti savarankiškai nėra taip paprasta ir lengva. Jei esate vienas ir dirbate sau, dažniausiai yra du pagrindiniai sunkumai, su kuriais tenka susidurti – darbo vieta ir laiko planavimas. Renkantis galimą darbo vietą dažniausiai pirmauja ir laimi „biuras namie“, nes dirbti „ant sofutės“ patogiau ir, be abejo, pigiau nei nuomotis biurą vienam ar su kolega, su kuriuo kartu nutarėte kurti naują verslą. Darbo namuose pliusus daugumai nustelbia susitikimo su klientu vietos trūkumas (juk nekviesite į miegamąjį) bei problemos planuojant darbui skirtą laiką. Ne visi, perėję nuo „griežto“ 8–17 val. režimo, turi atsparumą namų aplinkai. Lova ir nešiojamasis kompiuteris, visada ranka pasiekiamas televizorius dažnai ne tik nesuteikia darbui reikalingo namų jaukumo, o tik labiau skatina tinginiauti. Jei nesate tinginys, atsiranda įvairios svarbos „neatidėliotinų“ namų darbų, vaikų priežiūra ar net katė, kuri nori su Jumis draugauti būtent tuomet, kai dirbate. Jei visgi darbo drausmės sugebate laikytis, pradedate ilgėtis pokalbių su kolegomis, gyvai aptariamų darbo srities naujienų ar tiesiog paprasto žmogiško bendravimo. Suprantate, kad internetas, pokalbių programos ir geriausias draugas „Facebook’as“ niekada negalės atstoti gyvo bendravimo. Ir štai, praėjus vienam kitam mėnesiui, Jūs – laisvas paukštis, vėl svarstote apie savo idėjų „įkalinimą“ įmonėje. O ką daryti?

Darbas kartu

Darbas kartu – toks artimiausias vertimas į lietuvių kalbą šauna į galvą girdint anglišką terminą „coworking“. Tai – ne nauja, bet jau kurį laiką pasaulyje vis populiarėjanti darbo koncepcija, paremta darbo bendruomenėje principu.

Daugėjant profesijų, kai norint dirbti reikia tiesiog turėti nešiojamąjį kompiuterį ir interneto prieigą, darbas kartu atrodo kaip viena iš patraukliausių darbo formų laisvai samdomiems profesionalams ar smulkioms įmonėms.

Pabodo dirbti namie kartu su geriausiu draugu šaldytuvu, bendrauti kalorijų kalba ir storėti? Nenorite mokėti už prabangų biurą miesto centre vien todėl, kad galėtumėte susitikti su klientais? Tada darbas kartu – tinkamiausias sprendimas Jums! Pagal naujausią apklausą, kurią 2010 m. gruodį atliko žurnalas Deskmag.com (apklausta daugiau kaip 600 vartotojų, dirbančių 24 šalių bendradarbiavimo centruose), naudos yra visiems.

Dauguma apklaustųjų (85 %) atsakė, kad dirbdami kartu jie jaučiasi labiau motyvuoti ir daugiau bendrauja su kitais žmonėmis nuo tada, kai persikėlė dirbti į bendrą darbo erdvę. Daugiau kaip pusė (57 %) paminėjo, kad dažniau dirba komandose nei po vieną. Dirbantieji benradarbiavimo centruose taip pat pažymi apie teigiamus asmeninio ir darbo laiko organizavimo pokyčius, padidėjusias pajamas ir kitus teigiamus aspektus. Perskaičius visus šiuos teiginius, nejučia kyla klausimas: ar tikrai viskas taip gerai ir kaip tas darbas kartu veikia? Nejaugi įprastinių biurų laikai baigėsi?

Darbo vietos evoliucija

„Biurai mirė – tegyvuoja laisvų darbuotojų ekonomika!“ – pastaruosius kelerius metus rašo viso pasaulio spauda, o įvairių naujo tipo organizacijų dygsta kaip grybų po lietaus. Keičiantis kompanijų politikai darbuotojo atžvilgiu ir eksportuojant dalį gamybos į svečias šalis (angl. outsourcing), daugėja dirbančiųjų nuotoliniu būdu. Vieni renkasi darbą įmonėms internetu sėdėdami kavinėse su nešiojamuoju kompiuteriu ir puodeliu kavos, kiti dirba namuose, bibliotekose ar kitose viešose vietose, kur yra nemokamas interneto ryšys.

Sethas Godinas, pasaulinis rinkodaros guru, 2010 m. birželį savo tinklaraščio įraše atsisveikino su biurais („Goodbye to the office“). Anot jo, jei turite nešiojamąjį kompiuterį, biuras Jums nebereikalingas, nes:
viršininkas gali sekti Jūsų veiksmus internetu;
susitikimai tapo nebesvarbūs, juos taip pat galite rengti pasinaudodami vaizdo konferencijomis;
daugiau minčių ir energijos gaunate iš pašaliečių nei iš savo bendradarbių.

Tai ir dar daug kitų dalykų lemia, kad ieškome naujų būdų, kaip dirbti. Ne tik „atsėdėti“ savo laiką biure, tačiau įgyvendinti save kaip asmenybę profesinėje ir socialinėje srityse. Verslas vis sparčiau atsisako vienakrypčio, orientuoto tik į pardavimą modelio ir ieško naujų integracijos į visuomenę būdų. Populiarėja verslo kūrimo modeliai, kurie yra ne tik pinigų uždirbimo būdas, bet ir noras kurti socialiai naudingus ir madingus įrankius. Nors artimiausiu metu biurai tikrai niekur nedings nuo žemės paviršiaus, darbas kartu kaip reiškinys galėtų tapti puikia darbo alternatyva siekiant kurti naujus inovatyvius verslus.

Darbo kartu – kaip aprašo jį „Coworking wiki“ – idėja paprasta: tai nepriklausomi profesionalai ir tie, kurie neturėdami fiksuotos darbo vietos kartu dirba geriau nei po vieną. Darbas kartu atsako į vieną pagrindinių klausimų, kuriuos užduodate sau dirbdami namuose: „Kodėl tai nėra taip smagu, kaip tikėjausi?“ Už idėjos sukurti vietą, kurioje žmonės galėtų kartu dirbti, slypi ir noras suburti bendruomenę, kurioje kiekvienas galėtų dirbti su asmeniniais ir bendrais projektais. Darbo kartu judėjimas akcentuoja savotišką bendrą vertybių sistemą, kurią sudaro: bendradarbiavimas, bendruomenė, atvirumas ir pasiekiamumas.

[...]

Darbas kartu Lietuvoje

Lietuva taip pat neatsilieka nuo pasaulio – pirmasis bendradarbiavimo centras pradėjo veiklą tik 2010-ųjų lapkritį, tačiau iki tol buvo galima pastebėti įvairių darbo kartu formų.
Tai įvairios menininkų saviraiškai skirtos iniciatyvos (pvz., Užupio meno inkubatorius), „liaudies kūrybos klubas“, bendro darbo erdvės privačiose sodybose, darbo kartu renginiai viešose erdvėse su belaidžiu interneto ryšiu. Aktyvūs pokyčiai pasaulyje lietuvius taip pat paskatino susiburti į bendraminčių grupę ir įkurti pirmą Lietuvoje bendradarbiavimo centrą.

„Hub Vilnius“ – kol kas vienintelis mūsų šalyje tokio tipo centras, perėmęs pasaulines darbo kartu vertybes ir praktikas. Šio centro „Facebook“ puslapis turi daugiau kaip tūkstantį tris šimtus gerbėjų, o tai rodo, kad pati idėja Lietuvoje buvo sutikta tikrai palankiai. Nors veiklą vykdyti pradėjo visai neseniai, „Hub Vilnius“ jau turi daugiau kaip 30 nuolatinių ir nemažą būrį dažnai trumpam apsilankančių narių. Užsukę į šio centro interneto svetainę, narių skiltyje galime rasti smulkiojo verslo atstovų, rinkodaros specialistų, dizainerių, psichologų ar net kontaktinės improvizacijos mokytoją. Bendradarbiavimo centre vyksta savaitiniai renginiai, plėtojama bendra narių veikla. Svarstomos iniciatyvos apie tokių centrų įkūrimą Kaune ir kituose Lietuvos miestuose.

Daugiau informacijos apie darbo kartu koncepciją ir jos realizaciją rasite naujausiame „Naujosios komunikacijos“ numeryje 2011 Nr.2.

Nėra susijusių straipsnių.

Komentarai