Geriausios USB atmintinės
2012 06 04 / Autorius: Kęstutis Ikamas
2

Kokia USB atmintinė yra geriausia? O kuri laikmena yra greičiausia ir patikimiausia? Siekdama atsakyti į šiuos klausimus, „NK“ atliko unikalų USB atmintinių testą, kuriame išbandė 29 populiariausius modelius.

Beveik trys dešimtys atmintinių, du mėnesiai kruopštaus darbo ir kalnas įdomios medžiagos, kurią pasistengėme apibendrinti šiame straipsnyje. Metų pradžioje „NK“ surinko iš didmenininkų populiariausias ar tiesiog įdomias laikmenas ir jas palygino tarpusavyje. Rezultatas – bene išsamiausias ir geriausiai vietinę rinką atspindintis atmintinių testas lietuviškoje spaudoje. Daugumos įrenginių talpa yra 8 GB – šiuo metu tokia perkamiausia. Kainų lygis – ekonominis (iki 35 Lt už 8 GB talpą) arba vidutinis (iki 70 Lt).

Spartos matematika

Duomenų įrašymo ir nuskaitymo iš USB atmintinės spartai turi įtakos keturi nuo įrangos priklausantys faktoriai: kompiuteris, laikmenoje įtaisytos atminties mikroschemos, jų valdiklis (angl. controller) ir šias dvi dalis jungianti plokštė (savotiška atmintinės pagrindinė plokštė). Atmintinės plokštės įtaka spartai yra žymiai mažesnė už atminties ir valdiklio mikroschemas, tad toliau verta šnekėti tik apie pastarąsias dvi dalis.

Geriausia sparta pasiekiama, kai laikmena turi greitą atmintį ir tokį pat greitą valdiklį. Bet šis derinys dažniausiai pasitaiko tik aukštesnės klasės modeliuose. Ekonominės ir kai kuriose vidutinės klasės USB atmintinėse naudojamos pigios mikroschemos, kurių duomenų nuskaitymo greitis yra 4–6 kartus didesnis už įrašymo. Vidutinis pigios laikmenos nuskaitymo greitis yra 20–22 MB/sek., o įrašymo – 5–5,5 MB/sek. Tikrovėje tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 1,4 GB failas iš kompiuterio į atmintinę bus perkeltas per keturias–penkias minutes, o atgal – per kiek daugiau nei vieną minutę.

Tiesa, verta prisiminti, kad vienas didelis failas įrašomas arba nuskaitomas iš USB atmintinės greičiau nei daug mažų, bet tokio paties dydžio failų. Ir šis spartos skirtumas labiau juntamas įrašant duomenis, kartais jis siekia net kelis šimtus procentų. Jei reikia pasidaryti kelių smulkių failų kopijas, sukti galvos dėl greičių tikrai neapsimoka. Bet jei ruošiatės kopijuoti šimtus rinkmenų, pvz., nuotraukų archyvą, tuomet prieš kopijuojant verta viską suspausti su archyvavimo programa į vieną didelę bylą.

Dvi galvos geriau už vieną

Kartais atmintinių aprašymuose galima rasti pastabą, kad tas ar kitas modelis turi dviejų arba netgi keturių kanalų technologiją (angl. dual-channel ir quad-channel). Tai geras ženklas, nes ši technologija smarkiai padidina nuskaitymo ir ypač įrašymo greitį. Tokios laikmenos turi ne vieną atminties mikroschemą, kaip įprasta, bet dvi arba keturias, taip pat ir specialų valdiklį, kuris sugeba vienu metu įrašinėti arba nuskaityti duomenis iš jų. Teoriškai tokia architektūra turėtų padidinti spartą iki dviejų arba keturių kartų, bet tikrovėje tas padidėjimas yra mažesnis.

Akivaizdu, kad didesnis atminties mikroschemų skaičius ir specialus valdiklis turėtų kainuoti papildomus pinigus. Tad kelių kanalų atmintinės yra brangesnės už įprastas savo giminaites. Šiame teste du kanalus turėjo „Transcend JetFlash 600“, „OCZ ATV“, o keturis – „Patriot Xporter XT Rage“.

Dviejų kanalų USB laikmena turi dvi atminties mikroschemas ir valdiklį, kuris sugeba keistis duomenimis su abiem mikroschemomis vienu metu

Tas pats modelis – skirtingos mikroschemos

Nėra garantijos, kad jūsų įsigyti šiame teste apžvelgti modeliai įrašys ir skaitys duomenis identišku greičiu. Priežastis – laikmenų gamintoja naujoje partijoje gali panaudoti iš kito tiekėjo gautas atminties mikroschemas ir/arba valdiklius. Didžiosios kompanijos retai pačios gaminasi mikroschemas savo atmintinėms ir dažniausiai perka jas iš trečiųjų šalių.

Kai laikmena yra vidutinės klasės, jos kokybės ir atitikties standartams kartelė nuleidžiama žemiau ir gamintojai sau leidžia naudoti iš kelių tiekėjų gautus komponentus. Dėl šios priežasties atmintinių techniniuose aprašymuose retai nurodomi tikslūs duomenų įrašymo ir nuskaitymo greičiai, o apsiribojama aptakiomis frazėmis „iki XX MB/sek.“ arba „maksimali sparta“. O mes, pirkėjai, dalyvaujame savotiškoje loterijoje.

Tik nepagalvokite, jog gamintojai apgaudinėja pirkėjus ir bruka jiems nekokybiškus daiktus. Kokybės kontrolė niekur nedingsta, tik reikalavimai yra švelnesni. Kas kita, jei kalbama apie brangias aukštos klasės atmintines. Jų gamyba yra griežčiau kontroliuojama ir dėl mažų kiekių bei aukštų reikalavimų skirtingose partijose dažniausiai naudojami tie patys komponentai.

Kaip įprastai, didesnės talpos atmintinės pasižymi geresniais spartos rodikliais. Daugelis gamintojų tai pabrėžia savo svetainėse. Pvz., „Kingston“ „G3“ serijos atmintinėms nurodo, kad didžiausias greitis yra 16 ir 32 GB talpos modelių.

 

USB 3.0 privalumai

Ar pirkti USB 3.0 atmintinę? Atsakymas paprastas: jei tik leidžia kišenė ir turėsite galimybę ją panaudoti su kompiuteriu, kuris turi greitąją universaliąją jungtį – taip! Naujojo tipo laikmenos kainuoja brangiau už įprastus USB 2.0 modelius, bet ne ypač, o spartos padidėjimas yra lengvai pastebimas. Bet verta prisiminti vieną niuansą: pigiose USB 3.0 atmintinėse montuojamos ekonominės klasės mikroschemos, kurios lemia juntamą spartos padidėjimą tik duomenų nuskaitymo srityje. Tokia elektronika pasižymi labai geru nuskaitymo greičiu (daugiau kaip 50 MB/sek.), bet vidutiniu arba mažu įrašymo greičiu (4–8 MB/sek.).

Šiame teste dalyvavo trys USB 3.0 atmintinės – „Adata Classic C103 8GB“, „Patriot Supersonic Pulse 8GB“ ir „Silicon Power Blaze B10 8GB“. Jų kainų vidurkis yra 43 Lt. Jei jums svarbiausia yra sparta, rinkitės aukštesnės klasės modelius su greitesnėmis mikroschemomis. Pvz., „NK“ neoficialiai bandyta laikmena „Patriot Supersonic Xpress 8GB“ (apie 48 Lt) skaito duomenis panašiu į anksčiau išvardintų atmintinių greičiu, bet užtat įrašo 2–4 kartus vikriau.

Ar veiks naujojo tipo atmintinė su senais kompiuteriais, kurie neturi USB 3.0 jungčių? Be problemų. Šios atmintinės yra visiškai suderinamos su USB 2.0 standartu.

Atskirti USB 3.0 atmintinę nuo senojo tipo yra labai paprasta: pirmosios kištukas nudažytas mėlynai, o antrosios – raudonai arba juodai

Milžinai ir nykštukai

USB atmintinė nėra didelis įrenginys, svarbiausias jos matmuo yra storis, kuris neturėtų viršyti 9,5–10 mm ribos, nes kitaip prijungta prie kompiuterio ji trukdys naudotis gretimu USB lizdu. Kai kuriuose nešiojamuosiuose ir planšetiniuose kompiuteriuose, ypač iš plonųjų serijos, USB lizdai įrengiami ne vienas virš kito, o vienas šalia kito, tad tokiu atveju svarbesnis yra ne laikmenos storis, o plotis.

iame teste daugiau nei pusė atmintinių buvo per storos. O keturios iš jų – abu „Corsair“ modeliai, „Tracer Pendrive“ ir „Kingston DataTraveler 100“ – užgrobia kompiuteryje du gretimus USB lizdus.
Šiais laikais gamintojai sugeba sukurti labai mažas atmintines. Pačios mažiausios yra nykščio nago dydžio ir vadinamos „mikroatmintinėmis“ (angl. micro flash drive). Įdomi ir jų konstrukcija: įrenginuką sudaro „microSD“ kortelė ir miniatiūrinis skaitytuvas, kurie yra įmontuoti į USB kištuką. Jei manote, kad tokios laikmenos yra lėtos, klystate – kai kurie modeliai, tokie kaip šiame teste dalyvavęs „Lexar Echo ZX“, sugeba dirbti su duomenimis greičiau nei įprasto dydžio jų giminaičiai.

Mikroatmintinės turi savų privalumų ir trūkumų. Jos rekomenduojamos mobiliųjų įrenginių vartotojams ir automagnetolų su USB jungtimi savininkams. Nedidelis dydis leidžia palikti atmintinę nešiojamajame kompiuteryje ir netgi jį įdėti į krepšį. Iš kitos pusės, mikroatmintinę sudėtingiau prijungti prie stalinio kompiuterio, ypač jo galinių USB lizdų.

Taigi, jei jums yra svarbus dydis, rinkitės mikroatmintinę, tokią kaip „Emtec S100“, „Modecom Mini“ arba „Lexar Echo ZX“. Kitas variantas yra sumažintų matmenų įprastos konstrukcijos atmintinė – „miniatmintinė“. Teste šiai rūšiai atstovavo „Kingston SE9“, „SanDisk Blade“ ir „Silicon Power B10“.

Galimybių paradas

Pagrindinė USB atmintinės funkcija – duomenų perkėlimas iš vieno kompiuterio į kitą. Bet būtų visai neįdomu, jei gamintojai apsiribotų tik šia vienintele funkcija. Nenuostabu, kad parduotuvėse šalia standartinių galima rasti ir modelių su nekasdieniais „sugebėjimais“.

Originali išvaizda. Šioje srityje pasirinkimas yra didžiulis ir mėgėjai išsiskirti iš minios retai kada susidurs su kompromisu tarp laikmenos išvaizdos ir greičio. Kartais gamintojai apsiriboja kosmetiniais korpuso pagražinimais, nuo temperatūros spalvą keičiančiais lipdukais, o štai „Tracer“ siūlomi gaminiai savo forma primena gyvūną ar daiktą.

Papildomi mygtukai ir jungikliai. Paprasčiausias pavyzdys – „tik skaitymui“ skirto režimo jungiklis. Deja, šis naudingas priedas tapo didele retenybe šiuolaikinėse atmintinėse, šiame teste jo neturėjo nė vienas modelis. Kiti valdymo elementai yra labiau specializuoti. Pavyzdžiui, „SanDisk Ultra Backup“ turi mygtuką, kurį paspaudus kompiuteryje įjungiama archyvavimo programa.

Atsparumas ekstremaliems išbandymams. Paprastas tokio sprendimo pavyzdys – atmintinė su metaliniu („Adata Nobility S805“) arba guminiu korpusu („Corsair“, „OCZ“, „Transcend“ modeliai). Gamintojai teigia, kad tokios laikmenos yra atsparesnės smūgiams, vandeniui ir dulkėms. Kam to nepakanka, gali įsigyti ypač patvarų modelį, kuris turi hermetišką korpusą, gali „panirti“ į 200 m gylį ir „išgyvena“ po visureigio ratais. Šiai ekstremalių atmintinių klasei priklauso „Corsair Flash Survivor“, kuri teste, deja, nedalyvavo. Teisybės dėlei verta pastebėti, jog beveik visos „NK“ bandytos atmintinės kuo puikiausiai veikė po murkdymosi vandens vonioje ir išbandymų ekstremaliu karščiu bei šalčiu.

Duomenų šifravimas. USB atmintinę lengva pamesti, tad jei norite apsisaugoti nuo svarbių duomenų praradimo ar „nutekėjimo“, naudokite specialias failų šifravimo programas. Jų galima rasti internete, rečiau – įrašytų į USB atmintinę arba laikmenos gamintojo svetainėje. Yra ir tokių įrenginių, kurie turi atskiras šifravimo mikroschemas ir netgi pirštų atspaudų skaitytuvą (pvz., „Transcend JetFlash 220“). Pirkdami tokią atmintinę arba diegdami programą, rinkitės kuo patikimesnį šifravimo algoritmą, pvz., 256 bitų „AES“.

Nusibodo įprastos USB atmintinių formos? Parduotuvėse rasite netikėčiausios išvaizdos egzempliorių

Patvarumo bandymai

„NK“ atlikti patvarumo testai parodė, jog laikmenos ištveria trumpalaikes maudynes vandenyje, stipriausią žiemos speigą ir dykumai prilygstantį karštį. Iš 29 atmintinių šių testų neatlaikė tik du modeliai: „Modecom Flavy“ ir „Modecom MINI MemoDrive“. Svarbu tai, kad net ir šie įrenginiai visiškai nesugedo, taigi pasistengus atmintinėje esančius duomenis vis dar įmanoma nuskaityti.

Paradoksalu, bet didesnę patikimumo problemą sudaro ne ekstremalios laikmenų naudojimo sąlygos, o gamyklinis brokas. Iš testams gautų modelių keturi arba visiškai neveikė, arba „numirė“ net nepasibaigus santykinai „švelniems“ spartos bandymams. Tai „Intenso Pendrive Business Line“, „Modecom MINI MemoDrive“ ir „Tracer Pendrive Cow“. Tiesa, juos pakeitę nauji egzemplioriai jau nebeturėjo tokių bėdų. Testams gautas „OCZ ATV“ nebuvo visiškai sugedęs, bet kartais keistai „pakibdavo“ darbo metu. Dėl to šios laikmenos įvertinimai yra prastesni. Be to, palanksčius „ATV“, išėjo iš rikiuotės jos kontrolinė lemputė – nedidelė, bet vis tiek nemaloni bėda.

Painiava dėl garantijos

Kai kurie gamintojai skelbia, kad savo atmintinėms suteikia garantiją „visam gyvenimui“ (angl. lifetime). Tokios yra „Adata“, „OCZ“, „Transcend“ ir „Silicon Power“ laikmenos. Ką reiškia „lifetime“? Šis terminas gali būti interpretuojamas įvairiai ir yra naudojamas daugiau kaip reklaminis triukas. „Lifetime“ tikrai nereiškia garantijos neribotam laikui. Kartais jis gali reikšti laikotarpį, kol produktas yra gaminamas ir palaikomas jo techninis aptarnavimas, bet žymiai dažniau tai – gamintojo „eksperimentiniu būdu“ nustatytas tikėtinas produkto naudojimo laikas. Kitais žodžiais tariant, jūs perkate „katę maiše“, nes nežinote, kiek iš tiesų laiko galėsite nemokamai pakeisti sugedusią atmintinę. Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad „lifetime“ garantijai gali būti taikomi šalies arba kiti apribojimai.

Tad žymiai solidžiau atrodo tos laikmenos, kurioms taikomos penkerių metų ir ilgesnės garantijos. Pavyzdžiui, „Corsair“ savo „Flash Voyager“ serijai duoda 10 metų patikimumo atsargą.
Garantijos trukmė yra geras produkto patikimumo rodiklis, bet vienas dalykas yra gamintojo suteikiama nemokamo aptarnavimo trukmė ir visiškai kitas – pardavėjo. Deja, bet mūsų šalies įstatymai leidžia suteikti parduodamam produktui trumpesnę garantiją, nei numatyta gamintojų. Mažiausias terminas – dveji metai, tad jei, nusipirkus USB atmintinę, garantijos lape įrašyti treji arba daugiau metų – manykite, kad jums pasisekė.

Ar verta pakeisti failų formatą USB atmintinėje?

Visos USB atmintinės paruošiamos naudojimui jau gamykloje – jose įdiegiama failų sistema „FAT32“ (suformatuojamos). Standartinis blokinių (angl. cluster) dydis yra 4 KB, bet kai kuriuose modeliuose naudojami ir 16 KB arba 32 KB dydžiai. Ar šie nustatymai yra optimalūs? „NK“ atliko eksperimentus su dviem USB 2.0 atmintinėmis – „Adata Classic C802“ ir „Transcend JetFlash 600“ – ir išbandė jų spartą su skirtingomis failų sistemomis. Toliau pateikiami šių bandymų rezultatai.

  • Failų sistema ir blokinių dydis turi mažai įtakos duomenų nuskaitymo greičiui. Pakeitę vieną iš šių parametrų, laimėsite daugiausiai 2–5 proc. spartos padidėjimą. Įdomu, kad didžiausias nuskaitymo greitis pasiekiamas… nieko nekeičiant atmintinėje, t. y. palikus „FAT32“ su 4 KB. Įvairiuose tinklalapiuose galima rasti kitų nuomonių, bet „NK“ testas išryškino būtent tokią tendenciją.
  • Failų sistemos keitimas turi didelę įtaką įrašymo į USB atmintinę greičiui. Skirtumas kartais siekia 70 proc. ir čia jau verta keisti sistemą į „exFAT 4 KB“ arba „exFAT 64 KB“.
  • „FAT32“ sistema pasižymi geriausiu suderinamumu su skirtingomis operacinėmis sistemomis ir įrenginiais.
  • Didesnių nei 4 GB failų įrašymui rinkitės „exFAT“ arba NTFS. Pirmasis yra optimalesnis, bet šį formatą palaiko ne visi įrenginiai, o kompiuteriuose su „Windows XP“ operacine sistema teks įdiegti „exFAT“ tvarkyklę.
  • Kai kurie interneto šaltiniai teigia, kad NTFS pasižymi geriausia didelių failų įrašymo ir nuskaitymo sparta. Net jei tai būtų tiesa, šios failų sistemos vertėtų vengti, nes dėl didesnio įrašymo / nuskaitymo ciklų skaičiaus NTFS sutrumpina USB atmintinės naudojimo laiką.

Bendra išvada tokia: optimali failų sistema yra ta, kurią įrašo atmintinės gamintojai. Na, o jei vis dėlto norite ją pakeisti kita, paeksperimentuokite su keliomis sistemomis ir blokinių dydžiais – pabandykite įrašyti ir nuskaityti dažniausiai naudojamo dydžio failus.

Testo vertinimo kriterijai

Šiame teste lyginamos 29 USB atmintinės. Atsižvelgiant į kainą ir galimybes, jos suskirstytos į dvi klases – ekonominę (kaina iki 35 Lt už 8 GB) ir vidutinę (nuo 35 iki 70 Lt).

Svarbiausiu vertinimo kriterijumi buvo laikmenos darbo sparta, jos įvertinimas sudarė pusę arba kiek mažiau nei pusę galutinio balo. Visos atmintinės buvo testuojamos vienodomis sąlygomis su įranga, kuri minimaliai ribojo spartą. Darbo greičių matavimai buvo kartojami kelis kartus ir vedamas bendras vidurkis.
Patikimumo kriterijų lemia laikmenos konstrukcija ir patvarumo testų rezultatai. Galimybės – tai pagrindinės ir papildomos įrenginio funkcijos, priedai – tokie, kaip papildomi mygtukai, OLED ekranėliai, originalus dizainas, naudinga vartotojui programinė įranga. Vidutinės klasės modelių bendram įvertinimui šis kriterijus turėjo dvigubai didesnį svorį nei ekonominėje klasėje.

Patogumą lemia atmintinės konstrukcija (pvz., su ar be dangtelio), matmenys, ar, įjungę atmintinę į lizdą, galime naudoti greta esančius USB lizdus, ar yra kontrolinė lemputė ir kiti panašūs dalykai. Išvaizdos įvertinimas buvo subjektyviausias.

Kainos ir kokybės santykis buvo gautas padalijus visų kitų įvertinimų sumą iš kainos. Kuo jis didesnis, tuo geriau.

Testo nugalėtojai

Tarp ekonominės klasės atmintinių nugalėtoja pripažinta „Adata Classic C802 8GB“. Ji ne tik buvo greičiausia savo klasėje, bet taip pat pasižymėjo geriausiu kainos ir kokybės santykiu. „NK redakcijos“ ženkliuką pelnė „Kingston DataTraveler SE9 8GB“ už išskirtinę konstrukciją ir gana aukštą vertę.

Vidutinės kainos kategorijoje konkurencija buvo žymiai aršesnė. Maksimalų balų skaičių surinko dvi atmintinės: „Silicon Power Blaze B10 8GB“ ir „Corsair Flash Voyager GT 8GB“. Jos abi pasižymėjo labai gerais spartos rodikliais, o „Corsair“ – puikiu patikimumu. Nuo nugalėtojų tik vienu tašku atsiliko „Patriot Supersonic Pulse 8GB“. Patraukliausią kainos ir kokybės santykį turėjo USB 3.0 klasės atmintinė „Adata Classic C103 8GB“.

Kaip „NK“ testavo atmintines

Su kiekviena USB atmintine buvo atliktos keturios testų grupės: duomenų nuskaitymas ir įrašymas, išbandymas vandeniu, išbandymas ekstremaliomis temperatūromis ir išsami vizuali apžiūra.
Ilgiausiai truko spartos bandymai. USB atmintinių greičių matavimams buvo surinktas aukštos klasės kompiuteris, kurio komponentai buvo parinkti taip, kad kuo mažiau ribotų duomenų apsikeitimo su atmintine kanalą. Kompiuterio pagrindą sudarė vienas galingiausių „Intel“ procesorių 3,2 GHz „Intel Core i7 3930K“. Jam skirta pagrindinė plokštė „Gigabyte GA-X79-UD3“ turėjo sparčias USB 3.0 jungtis. Aštuoni gigabaitai darbinės atminties „Corsair Vengeance 2x 1600 MHz“ ir SSD diskas „OCZ Vertex 3 60GB“ yra tokie greiti, kad jų įtaka duomenų iš USB atmintinės nuskaitymui ir įrašymui į kompiuterį praktiškai nejuntama. Kitos kompiuterio dalys – vaizdo plokštė „Asus HD 6750 1 GB GDDR5“ ir stabilus 600 vatų maitinimo blokas „Nexus NX-6000 R3“.

Sparta buvo matuojama kelis kartus perrašant failus iš kompiuterio į USB atmintinę ir atgal. Iš viso buvo naudojami trys bylų rinkiniai: 1569 smulkūs failai (vidutinis dydis – 0,52 MB), 189 failai po 7,89 MB ir dvi 1,4 GB dydžio rinkmenos. Duomenys buvo perkeliami iš SSD disko į USB atmintines, o iš atmintinės – į virtualų diską. Šis ypač greitas diskas buvo sukurtas darbinėje atmintyje su programa „Primo Ramdisk v5.3.0“. Papildomai kontrolei USB atmintinių sparta buvo išmatuota sintetinėmis testavimo programomis „CrystalDiskMark v3.0.1“ ir „Sisoftware Sandra 2012 (v1824)“.

Kai buvo išmatuoti greičiai, laikmenos turėjo ištverti„vonios testą“. Visi įrenginiai keliolikai sekundžių buvo įmesti į vonelę su šaltu vandeniu, išimti, nusausinti rankšluosčiu bei karštu fenu ir vieną parą džiovinami ant karštų radiatorių. Tada buvo bandoma nuskaityti atmintinėse saugomus duomenis ir įrašyti naujus.

Temperatūrų testas“. Išgyvenusios „vonios testą“ (o tokių buvo dauguma) USB atmintinės dviem valandoms buvo išneštos į lauką, kur tuo metu spaudė –22 ºC šaltis. Pabuvusios lauke, atmintinės buvo atšildytos iki kambario temperatūros ir įkištos 20-čiai minučių į orkaitę, kur turėjo ištverti +60–70 ºC karštį. Tada vėl buvo bandoma iš atmintinių skaityti duomenis.

Kiekviena laikmena buvo atidžiai apžiūrėta ir subjektyviai įvertintas jos atsparumas mechaninėms deformacijoms (lenkimams ir sukimams). Visų testų rezultatai pateikti USB atmintinių techninių duomenų lentelėse.

Orkaitėje „kepančios“ atmintinės

Daugiau informacijos apie testą (išsamios spartos rezultatų lentelės, visų dalyvių įvertinimai) rasite naujausiame NK žurnalo numeryje -2012 NK Nr.1

Komentarai
1
Vytas Birželis 14, 2012, 3:46 p.m.

Corsair Flash Voyager "patikimumas" yra labai abejotinas. Man toks sulūžo vien nešiojant krepšyje. Jis juk neturi korpuso, tik guma ir visas krūvis tenka kontaktams tarp usb kištuko ir plokštės, jie ir nulūžo. Taigi ta guma yra daug blogiau nei tvirtas plastmasinis korpusas.

0
Darius Spa. 4, 2012, 3:52 p.m.

Dėkui už testą su failų sistemomis. Gaila, kad visos FS yra tik FAT arba NTFS, nėra jokių kitų, pvz kad ir standartinės Ubuntu sistemos Ext4

Rašyti komentarą
būtinas
būtinas (neskelbiamas)
nebūtina