Kas naujo po Linksmuoju Rodžeriu?

Adomas Rutkauskas

Šį antradienį LTV laidoje “Pinigų karta” buvo diskutuojama apie piratavimą. Laidos dalyviai – Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius, informacinių technologijų žurnalistas Gediminas Gasiulis, Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra (LATGA-A) muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Marius Kuzminas ir ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius – kalbėjo apie galimą piratavimo žalą ir “piratų” argumentus (tiesa, laidos vedėjas Andrius Tapinas apgailestavo, kad studijoje nėra penktojo svečio – kokio nors tikro “pirato”), svarstė apie kovos su piratavimu būdus ir pačią kovos prasmę, taip pat – apie piratavimo ateitį:

Laidoje buvo paminėta ir Lietuvos Piratų Partija – neregistruota organizacija, kuri, laidos dalyvio G. Gasiulio teigimu, dar pati neapsisprendžia, kuo nori būti.

Negalima sakyti, kad Lietuvoje nieko nevyksta ar kad viskas mus pasiekia vėliau – diskusijos ir Pasaulinio Tinklo problemos čia taip pat aktyviai sekamos ir aktyviai nagrinėjamos – didesnė bėda ta, kad dažniausiai viskas taip ir baigiasi kalbomis, taip ir neprieinant prie darbų.

Tad kol mūsų šalyje dar tik drąsinamasi kažką daryti, pasižiūrėkime, kas vyksta kitur.

Pirmasis “piratų” proveržis į didžiąją politiką įvyko 2009-aisiais metais, kai Švedijoje surinkę 7% balsų, į Europos Parlamentą buvo išrinkti du partijos nariai. O štai pernai rudenį Vokietijos Piratų Partija dalyvavo Berlyno parlamento (kaip žinia, Berlynas turi federalinės žemės statusą) rinkimuose ir sugebėjo surinkti beveik 9% balsų, kas “piratams” laimėjo 15 vietų iš 130.

Profesionalūs politikai į Piratų partiją žiūri su atsargia šypsenėle, ir toks elgesys iš dalies pagrįstas – partijos veikloje dalyvauja daug jaunų, entuziastingų ir politikoje nepatyrusių žmonių, bet nereikia pamiršti, kad pačiai pirmajai Piratų Partijai (beje, susikūrusiai ne kur kitur, o Švedijoje – ak tas vikingiškas kraujas? ;) – dar tik penkeri metai.

Beje, jei dar negirdėjote, toje pačioje Švedijoje oficialiai įregistruota ir nauja religija – “kopimizmas“. “Sektą” įkūrė devyniolikametis filosofijos studentas, o judėjimo šūkis – “Kopijuokite mane, mano broliai, kaip kad aš kopijuoju patį Kristų“. Kopimistai teigia, kad žinios, žinių ieškojimas ir skleidimas (kopijavimas) yra šventa.

Bet palikime tikėjimo reikalus ir sugrįžkime į apčiuopiamesnį pasaulį.

Jungtinių Valstijų Piratų Partija puikiai ištaikė laiką ir iškėlusi bures ant SOPA ir PIPA sukeltų bangų keterų, pristatė knygą “No Safe Harbor”. Popierinė knygos versija kainuoja 10 JAV dolerių, o skaitmeninę versiją, žinoma, galima parsisiųsti nemokamai.

Šiame esė rinkinyje nagrinėjama piratavimo, cenzūros ir asmens privatumo problematika, išdėstoma autorių teisių istorija ir kaip kuriami skaitmeninių teisnių valdymo (angl. digital rights management, DRM) įstatymai. Ir nors knygoje daugiausia knebinėjami Jungtinių Valstijų juridiniai reikalai, dauguma problemų egzistuoja ar gali netrukus atsirasti ir bet kurioje kitoje teisinėje valstybėje.

Grįžkime prie “Pinigų kartos” laidos. Jos pabaigoje laidos dalyvių prašoma pateikti prognozes, kas piratavimo laukia ateityje. Neišeina nesutikti su G. Gasiulio mintimi, kad kaip bebūtų su įstatymine puse, piratavimo sustabdyti, deja, turbūt neįmanoma. O nuo savęs norėtųsi pridėti – draudimai ir suvaržymai tikrai gali atnešti naudos, tik ne tokios, kokios tikisi jų iniciatoriai. Draudimai, apribojimai, suvaržymai skatina kūrybiškumą, verčia progresuoti, ieškoti naujų kelių. Ir galbūt nuskambės iš pradžių neįtikėtinai, bet gali nutikti ir taip, kad piratavimas paskatins naujų technologijų progresą.

Netikite? O patys “piratai”, panašu, tiki. Kad ir tie patys “The Pirate Bay” (vėl tie vikingai!) savo tinklalapyje sukūrę naują siuntinių kategoriją, pavadintą “Physibles”. Tai – skaitmeninių trimačių objektų modeliai, skirti 3D spausdintuvams. Arba, kaip apibūdina patys Piratų Įlankos veikėjai – “duomenų objektai, kurie gali tapti realiais ir apčiuopiamais”.

Kas nežino, 3D spausdintuvai – ne tie įprasti spausdintuvai popieriui, o įrenginiai, kuriantys realius trimačius objektus. Tad labai gali būti, kad po kelių dešimtmečių antipiratinius vėjus kels nebe intelektinės nuosavybės gamintojai, bet, pavyzdžiui, žinomi rūbų prekių ženklai. Juk kam eiti į parduotuvę, pirkti originalius sportbačius, jei gali parsisiųsti kokį “torentuką” ir trimačiu spausdintuvu susikurti “Puma Clyde Premium” namie?..

Skamba kaip kažkoks kliedesys? Bet juk lygiai tokiu pačiu kliedesiu prieš du dešimtmečius galima buvo palaikyti ir mintį, kad visa namų fonoteka ir videoteka tilps į kišenę… Ir juk skaitmeninių ausinukų paplitimą lėmė ne kas kitas, o tas pats baisusis piratavimas…

Susiję straipsniai:

1. Kas naujo „Androido“ siūlomuose „leduose“? Ričardas Micevičius Viskas buvo aišku, kol „Google“ kūrė ir tobulino...

Komentarai