Kompiuteris šalia kamuolio

Saulius Pakrijauskas

Jei jau kompiuterija įsiveržė į telefonus ar televiziją, tai kodėl jai neįsiveržti ir į sporto aikštelę ar bėgimo trasą? Pažvelkime, kaip informacinės technologijos paveikė, regis, labiausiai nuo jų nutolusią sritį – sportą.

Realaus laiko turinys

Realaus laiko turinys – tai ne vien tik transliacijos internetu ir interneto televizija. Tai gali būti ir tekstas, ir vaizdas, ir kita informacija vienu metu. Tam yra begalė mikroprogramų, tačiau Lietuvai aktualių – mažai. Viena verta paminėti yra „Euroball 2011“, sukurta lietuvio programuotojo ir skirta mūsų šalyje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Žinoma, programos gyvavimas buvo trumpas, gauta ir nekokių pastabų, tačiau ji buvo aktyviai naudojama. Mikroprograma realiu laiku rodė rungtynių rezultatus, tvarkaraščius ir grupes.

Amerikos rinkoje sukasi begalės visokių mikroprogramų, kurios tiekia įvairius duomenis apie norimas komandas, atskirus žaidėjus: įvykius, rungtynes, vaizdo ir garso įrašus, tiesiogines transliacijas ir kitą informaciją.
Menamas futbolas (angl. fantasy football) ar koks kitas menamas sportas dabar yra ypač išpopuliarėjęs. Ši veikla mėgstama kokios nors sporto šakos gerbėjų, kurie surenka iš realių žaidėjų „savo komandą“ ir pagal savaitės ar mėnesio žaidėjų rezultatus susumuoja galutinį rezultatą. Laimi tas, kurio „komanda“ surenka daugiausiai taškų. Pasinaudojant internetu dabar tokios komandos formuojamos kaip niekad greitai ir efektyviai, taškai skaičiuojami automatiškai. Net ir šis virtualus „sportas“ tampa visiškų tinginių užsiėmimu – susiformavai komandą, pasižiūrėjai savaitės rezultatus ir matai, kas iš viso to išėjo.

Twitter

„Twitter“ yra viena iš populiariausių priemonių, kuriomis naudojasi visokios kino ir taip pat sporto žvaigždės bendrauti su savo gerbėjais – dalijasi ten savo minčių srautais, nuotraukomis, o reklamos vadybininkai išnaudoja šią terpę įvaizdžiui kurti ir žvaigždėms populiarinti. Visiems naudinga. Šiuo pačiu kanalu paplito ir įžymioji Marco Gasolio nuotrauka su atseit apsilupusiomis viešbučio sienomis. Be to, „Twitter“ leidžia pritaikyti dominančią informaciją, ją filtruoti ir taip sužinoti tik tai, kas domina. Kitaip sakant, nereikia laikraščiuose ir internete ieškoti konkrečios informacijos apie konkrečius žaidėjus – susiformavote norimą „Twitter“ srautą ir visada būsite naujienų sūkuryje.

Kita pusė

Žinoma, visa tai yra puiku, o kokiais informacinių technologijų stebuklais naudojasi televizijos transliuotojai ir kitos naujienų tarnybos? Ne viskas yra labai sudėtinga, tačiau pasinaudojant kompiuteriais ir skaitmeniniais įrašais kur kas paprasčiau „miksuoti“ įvairų turinį, rodyti pakartojimus, kaitalioti vaizdus. Jei dar pamenate senus laikus, kai pakartojimuose mirksėdavo „R“ raidė, tai prisiminkite ir tai, kad būdavo dažniausiai vienas vienintelis pakartojimas, rakursų būdavo kur kas mažiau. Informacinių technologijų nuopelnų yra ir čia – lengviau suvaldomi informacijos srautai iš didesnio kiekio kamerų, pačios kameros patobulėjo kur kas labiau, jos sugeba sekti greitai judančius žaidėjus. Transliuotojai netgi gali susidaryti tam tikrų momentų pakartojimų „paruoštukus“. Tarkim, vienokį kamerų „sumaišymą“ krepšinio dėjimui, kitokį – tritaškiui.

Viena iš šviežesnių naujovių – papildyta realybė. Pats paprasčiausias pavyzdys – informacijos „užklojimas“ ant vaizdo. Ir ne tik rėmelio su taškų uždėjimu, o su papildomais piešiniais, tarkim, aikštės padalijimu ar žaidėjo sekimu ir rodymu. Per 2000-ųjų olimpines žaidynes pirmą kartą ekrane ant baseino atvaizdo buvo užklotas papildomas sluoksnis, rodantis juostas (kurios paprastai prastai matomos) ir esamus pasaulio rekordus.

Netoli ta diena, kai galėsime mėgstamą komandos žaidėją pažymėti norima spalva ir visada matyti jį išskirtinai. Arba pasirinkti norimą vaizdo rakursą patys vietoje vaizdo montuotojų. Užuomazgų jau yra, bandoma transliuoti keturių kamerų turinį, kurias galima peržiūrėti vienu metu ekrane arba pasirinkti kurią vieną iš jų ir žiūrėti per visą antrą ekraną.

Asmeninis sportas ir „socializacija“

Pasaulį užkariaujant mikroprogramoms, jos prasismelkė į sporto sritį ir kiek kitokia prasme. Visų pirma, paprasčiausia programėlė gali per GPS sekti jūsų judėjimo trajektoriją ir pagal nustatytą režimą – pasivaikščiojimo, bėgimo ar dviračio mynimo – skaičiuoti sudegintas kalorijas, rinkti statistiką apie krūvį ir pan. Šiuos duomenis galima perduoti į centrinį serverį, dalintis su draugais, rungtyniauti, kas geriau „pavarys“ per kitą treniruotę. Žinoma, vien judėjimo trajektorija nėra labai tikslus įvertinimas, tad įvairios kompanijos leidžia papildomus priedus, akcelerometrus, žingsniamačius, kurie perduoda duomenis į mobilųjį telefoną, kur šie toliau yra analizuojami. Taip galima pasiekti labai tikslius rezultatus. Tokių mikroprogramų yra daugybė, tačiau keletas, kaip visada, pačios populiariausios.

Rezultatų tobulinimas

Rezultatus galima tobulinti ir su įvairiomis sporto programomis, tačiau šiandien galimi ir visiškai egzotiški sprendimai. Tarkim, vienas iš jų – sportininko apkabinėjimas davikliais ir jų parametrų sekimas. Tokie davikliai gali padėti patikslinti judesius, geriau paskirstyti krūvį, pasiūlyti papildomus pratimus mažiau ištreniruotiems raumenims, taip pat atveria geresnes perspektyvas nuotoliniam treneriui. Žinoma, tokie sprendimai prieinami tik labai „prabangiems“ sportininkams, tačiau gali būti, kad greitai akcelerometrais apsikabinėję galėsime mankštintis sekami savo telefono ir gauti pasiūlymus, kaip pagerinti rezultatą ar kaip tinkamai padaryti kokią nors jogos pozą.

IT sportas

Taigi, nors informacinės technologijos ir sportas neatrodo tokie jau susiję dalykai, bet gudrūs tyrinėtojai sugeba panaudoti vieną kito labui. Darosi sunku suvokti, kas dar slypi IT sąvokoje, kokių dar galimybių atsiveria. Neaptarėme dar keleto retesnių, bet ne mažiau svarbių sportinių IT sprendimų: tai silpnaregių ir neregių „priežiūra“ sporto aikštelėje, grynai tik IT pagrįstų naujų sporto šakų (pvz., geocaching ar pan.) ar sporto virtualioje erdvėje. Kol kas dar virtualūs trimačiai treneriai neįmanomi, bet galbūt kas nors išras ir kaip projektuoti vaizdą be tarpininkų, tiesiog ore? Tada įvyks perversmas tiek IT, tiek IT ir sporto kombinacijoje.

Daugiau informacijos apie sporto ir informacinių technologijų sankirtą rasite naujausiame „Naujausios komunikacijos“ numeryje 2011 Nr.5

Susiję straipsniai:

1. Kompiuteris kine: fantastika ir siaubas nuo 1952-ųjų Aistė Vilkaitė – O kodėl tu visu šituo užsiimi? –...
2. Kompiuteris kine: kai nebeužtenka žmogiškųjų galimybių Gintaras Vaišnoras Įsivaizduoti šiuolaikinį kiną be kompiuterinės grafikos, matyt, būtų...

Komentarai