Adomas Rutkauskas - specialiai iš FTTH konferencijos Miunchene.

Ir taip – trečius metus iš eilės. Tiesa, viso pasaulio kontekste pagal šviesolaidžio plėtrą esame šeštoje pozicijoje, bet tokiais konkurentais kaip Pietų Korėja, Jungtiniais Arabų Emyratais, Honkongu, Japonija ir Taivanu turėtume tik didžiuotis.

Užtat namuose – Europoje – galime ramiai atsipūsti: artimiausi konkurentai – norvegai – greitojo interneto išplitimu nuo mūsų yra atsilikę beveik dvigubai.

Šviesolaidžio skvarba Europoje

Tokius duomenis "Naujoji komunikacija" sužinojo apsilankiusi kasmetinėje šviesolaidžio plėtros konferencijoje, kuri šįkart vyko Vokietijoje, Miunchene.

Verta prisiminti, kad FTTH Tarybos 2008-aisiais metais skelbtose 2013-ųjų šviesolaidžio paplitimo prognozėse Lietuva iš viso nebuvo paminėta, o mūsų šalis pirmąkart į reitingų lenteleas pateko 2010-aisiais, iškart įšokdama į pirmąją vietą su 18% šviesolaidžio skvarba.

Šiemet didžiausią proveržį šviesolaidžio plėtroje pasiekė jau minėtoji Norvegija, kaimynai latviai ir Turkija. Lietuvos šviesolaidžio plėtra pernai buvo 3%.

Šiuo metu Lietuvoje šviesolaidžio ryšiu naudojasi 28,3% namų ūkių (Norvegijoje – 14,7%), Didžiausias šviesolaidžio teikėjas Lietuvoje – AB „Teo“, šiuo metu greitąjį interneto ryšį teikianti daugiau nei 140 tūkst. vartotojų.

Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad po šviesolaidžio pavadinimu gali slėptis net keletas technologijos tipų:

FTTH (angl. fibre-to-the-house) – tai šviesolaidis, patenkantis praktiškai į vartotojo erdvę (tiesiai į maršrutizatorių ar kompiuterį). Tokio tipo šviesolaidis yra pats sparčiausias.
FTTB (angl. fibre-to-the-building) – tai šviesolaidis, pasiekiantis pastatą, kuriame yra vartotojas, bet pačiame pastate interneto ryšys jau paskirstomas LAN technologija.

Faktinis rezultatas vartotojui nėra labai žymus, todėl tarptautinė FTTH Taryba, rengdama šalių reitingus, sumuoja abu technologijų tipus, ir į lentelę įtraukia visas šalis, kuriose yra bent 200 000 namų ūkių, ir šviesolaidžio skvarba yra bent 1%.

Šviesolaidžio skvarba pasaulyje

Gali kilti klausimas - kodėl Lietuva, Latvija ir kitos rytų Europos šalys reitingų lentelėje yra tokiose aukštose pozicijose, o tokios išsivysčiusios šalys, kaip Italija, Prancūzija ir Belgija – pačioje apačioje? Priežasčių net kelios. Pirma – Vakarų šalys turi neblogą vario laidų infrastruktūrą, kai tuo tarpu Lietuvai šviesolaidį teko tiesti praktiškai plynoje vietoje. Kita priežastis, kurią nurodo AB „Teo“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Gudačiauskas – patys šviesolaidžio statybos darbai mūsų regione paprastesni ir pigesni: čia darbo jėga kainuoja mažiau, be to, teritorijos yra mažiau užstatytos, lengviau pasiekti reikiamus objektus.

Plačiajuostė prieiga Lietuvoje. (Šaltinis - Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba)

Apibendrinant asmeninius įspūdžius iš konferencijos - lyginant su kitomsi valstybėmis, Lietuva tikrai yra interneto šalis. Ironiška, bet konferencijoje apie šviesolaidį interneto ryšys beveik neveikė (kaip matome, Vokietijos šviesolaidžio plėtros lentelėse iš viso nėra) - prisijungti prie bevielio tinklo buvo įmanoma, bet jo tiekiamo srauto tikrai nepakako visiems konferencijos dalyviams. Ne itin geresnė situacija buvo ir kituose bandytuose tinkluose. Įdomiausia, kad geriausią bevielio interneto ryšį pavyko rasti... restorane. Už tai, žinoma, ir pakėlėme bavarietiško alaus bokalą ;)

Daugiau apie šviesolaidžio technologiją, jo plėtrą Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje, bei kiek laiko šiai technologijai prognozuoja pats FTTH Tarybos generalinis direktorius Hartwigas Tauberis (o taip pat – kokios technologijos galbūt bus naudojamos po šviesolaidžio eros) skaitykite netrukus pasirodysiančiame NK numeryje 2012 Nr. 1.