Skaitmeninis kyšininkavimo žemėlapis pilnėja!

Antanas Dapkus

„BribeSpot“ – tai anoniminė paslauga, leidžianti žymėti kyšininkavimo atvejus interaktyviame žemėlapyje. Kiekvieną kartą sulaukus ištiestos rankos, galima išsitraukti išmanųjį telefoną ir pažymėti incidentą žemėlapyje. Vėliau telefono arba kompiuterio ekrane galima peržiūrėti visą kyšių žemėlapį.

Anot „BribeSpot“ projekto vadovo Arto Barto, tokiu būdu paprastas žemėlapis įgauna „atmintį“ ir po kurio laiko galima pradėti įžvelgti tam tikrus dėsningumus. „BribeSpot“ leidžia įvertinti, kurioje greitkelio vietoje policininkai dažniausiai sustabdo vairuotojus arba kurioje universiteto katedroje dėstytojai yra linkę piktnaudžiauti savo padėtimi.

Taip pat vertėtų paminėti, kad ne tik projekto užmojis, bet ir jo įgyvendinimo kelias – išskirtiniai. „BribeSpot“ gimė šių metų gegužę Taline vykusiame „Garage48 „ renginyje. Pirmasis programos prototipas buvo „sukaltas“ per 48 darbo valandas renginio metu, o pati mikroprograma laimėjo geriausios viešosios paslaugos apdovanojimą.

„Tiek „Garage48“, tiek „Startup Weekend“ yra labai geri renginiai“ – apie pasirinkimą eiti į „Garage48“ pasakojo Artas, – „Tikimybė, kad čia gims naujos kartos „Google“ ar „Facebook“ yra maža, bet šie renginiai suteikia labai vertingą patirtį dirbant spontaniškose komandose, užmezgant pažintis su naujais žmonėmis, mokantis pristatyti ir konceptualizuoti savo idėją ir ,žinoma, suteikia progą sukurti kažką, ką galima būtų drąsiai rodyti būsimam darbdaviui.“

„BribeSpot“ komandos branduolys užgimė būtent šių renginių metu. „Juk tai viena iš retų progų gyvai pabendrauti su kitais talentingais ir ambicingais jaunuoliais, degančiais noru kurti savo verslą. Ir jų paprastai būna bent pusė šimto. Be to, dinamiškas renginio formatas yra puiki repeticija prieš savo idėjos pristatymą potencialiems investuotojams ar klientams“ – tvirtina komandos lyderis, visiems labai rekomenduodamas bent kartą per metus apsilankyti tokiuose renginiuose.

Šiuos metu „Bribespot“ komandą sudaro 7 žmonės, projektas vystomas tik savanoriškai. Arto teigimu, praktiškai visi komandos nariai atsineša unikalius įgūdžius – kažkas moka elgtis su duomenų bazėmis, kiti atlieka dizaino darbus, treti puikiai moka bendrauti su partneriais, o jo vaidmuo – sujungti šiuos įgūdžius į vieną visumą.

Artas įsitikinęs, kad jei ne „Garage48“, vargu ar būtų pasisekę rasti žmonių dirbti prie nepelno siekiančio projekto. „Kalbant atvirai, aš rimtai abejoju ar toks projektas gimtų išvis, jeigu ne „Garage48“. Tiesiog norint sukurti kokybišką internetinį projektą, neužtenka vieno žmogaus, čia reikia bent kelių žmonių energijos. Net kai pradedi naują verslą, suburti tokius žmones yra nelengvas uždavinys, o ką jau kalbėti apie socialinį projektą. Todėl, sakyčiau, čia net ne pinigų klausimas.“ – sako A. Bartas. Paklaustas apie didžiausias vystymo problemas, projekto vadovas tvirtai atkerta, kad viskas remiasi tik į specialistus.

Projekto vadovas taip pat nuogąstauja, kad netolimoje ateityje „BribeSpot“ gali užklupti ir daugiau problemų. „Tikiu, kad ateityje gali atsirasti bėdų su nelabai draugiškai nusiteikusiais programuotojais – tokiais, kuriems būtinai knieti pažiūrėti ar jie gali „nulaužti“ vieną ar kitą svetainę. Tačiau nuo tokių išpuolių nepasaugotas niekas. Belieka ruoštis ir gerai apgalvoti, kaip teks reaguoti tokioje situacijoje, – pasakojo jis.

Taip pat Artas nori patikinti vartotojus, kad „Bribespot“ tikslas nėra susodinti į kalėjimą visus kyšininkus ar viešai paskelbti vieno ar kito korumpuoto pareigūno vardą: „Anaiptol. Mūsų tikslas – veikiau parodyti tendencijas ir identifikuoti vietas, įstaigas, bei situacijas, kuriose imami kyšiai. Šia informacija gana laisvai gali naudotis visi – tiek pačios institucijos, jeigu jos yra sudomintos kovoti su kyšininkavimu viduje, tiek žurnalistai ir teisėsaugos institucijos, kurios ir taip kasdieną kovoja su korupcija.“

„BribeSpot“ populiarumas šiuo metu nėra pats didžiausias. Programos autorių teigimu, svetainėje jau sukaupta virš 700 pranešimų. Tiesa, kiekvieną dieną po kelis tenka pašalinti, nes jie neatitinka svetainės formato arba nepakankamai atskleidžia incidento esmę. Jų platinamą „Android“ mikroprogramą atsisiuntę turi apie 700 žmonių. „Šiuo metu deriname veiksmus su partneriais Ukrainoje, tad tikimės, kad artimiausiu metu šie skaičiai šoktels bent keletą kartų“, – apie tolesnį viešinimą užsiminė Artas.

Pasiteiravus, kaip sekėsi tokio pobūdžio produktą populiarinti iki šiol, A. Bartas tvirtino nieko ypatingo nedaręs: „Iš esmės aktyvių PR veiksmų nesiėmėme. Visuomet noriai atsiliepdavome į žurnalistų užklausas, matyt tai ir pačios idėjos savalaikiškumas nulėmė daugelio žiniasklaidos priemonių susidomėjimą. Kai apie „BribeSpot“ parašė naujas tendencijas sekantis portalas Springwise.com, netrukus pasipylė straipsniai itokiuose leidiniuose, kaip „Read Write Web“, „The Next Web“, „Fast Company“, taip pat – „Wall Street Journal“ ir „New York Times“ tinklaraščiuose, netgi BBC. Be to, projektą plačiai nušvietė daugybė tinklaraštininkų ir regioninių laikraščių bei televizijų.“

Tačiau Artas taip pat priduria, kad bene svarbiausia sėkmės priežastimi, jo manymu, yra ne sukurta svetainė, bet pati idėja: „BribeSpot“ siūlo paprastiems žmonėms būdą tyliai pasipriešinti korupcijai ir priversti korumpuotus valdininkus nuogąstauti, kas bus, kai jų polinkis į kyšius taps viešai matomas elementariame žemėlapyje.“

O kokie, projekto vadovo vertinimu, korpucijos atspindžiai matomi dabar? „Kadangi šiuo metu mūsų vartotojų grupė yra sąlyginiai maža, manyčiau, kad čia daug ką lemia patys vartotojai – tie, kas aktyvesni, dažniau pasinaudoja savo išmaniuoju telefonu, atitinkamai, padaro savo šalies žemėlapį margesnį. Aktyviausios šalys yra Lietuva, Rumunija ir Vengrija. Iš asmeninės patirties galiu taip pat pridurti, kad vargu ar Estija kada bus lyderė šioje srityje“ – lygindmas Baltijos šalis kalbėjo A. Bartas – „Estai visai kitaip žiūri į savo valstybę, jie nuolatos ieško ir kalba apie tai, kas jų valstybėje gerai ir iš visų jėgų stengiasi nukreipti dėmesį tolyn nuo blogų dalykų. Lietuvoje yra kaip tik priešingai.“

A. Bartas taip pat negalėtų palyginti Lietuvos su vakarų šalimis: „Čia reikėtų akcentuoti, kad mūsų paslauga yra skirta kovoti su smulkiaja korpucija. Niekam ne paslaptis, kad ir Vakaruose pasitaiko korupcijos atvejų, bet paprastai tai būna aukšti lygio korpucija, operuojama didelėmis sumomis. Smulki korupcija, kai vairuotojas kiša 20 ar 30 eurų jį sustabdžiusiam kelių policininkui, yra sunkiai įsivaizduojama tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Vokietija.“

Kalbant apie kurioziškiausią gautą pranešimą, Artas prisiminė istoriją iš Maskvos ir pacitavo kyšio įrašą: „Buvau pagautas ve vizos Maskvoje 2003 metais. Sumokėjau 75 JAV dolerius dviem žmonėms . Pinigus įdėjau į vyriškio kepurę. Jis nusišypsojo ir davė savo telefono numerį, sakydamas, kad jei kas nors juos norės nubausti, praneštų jiems, kad jie jau „susimokėjo“. Aš taip pat mėginau nusiderėti sumą, tačiau su juo drauge buvę du kolegos burnojo: „Bet juk mes trise“.

Dažniausiai žmonės praneša apie kelių policiją ir medicinos įstaigas. Azijos ir Afrikos šalyse daug priekaištų sulaukia muitinininkai. „Kiekviena šalis turi savo specifiką, bet apie tai galima bus spręsti tuomet, kai svetainėje turėsime po keletą tūkstančių pranešimų iš kiekvienos šalies, – apie kyšių dėsningumus pasakojo „BribeSpot“ įkūrėjas – „Turime keletą pranešimų apie 100,000 siekiančius kyšius, bet dauguma kyšių svyruoja nuo 5 iki 5,000 eurų. Kyšiai kelių policininkams retai kada būna didesni nei 200 eurų. Medicinos įstaigose vidurkis turbūt sieks kokį 100-120 eurų. Didžiausi kyšiai mokami žemėtvarkos institucijose ir ten, kur dalinamos licencijos ir leidimai.“

A. Bartas taip pat tikina, kad valstybės parama projektui nedomina: „Valstybinės paramos tikrai neieškome, nes patirtis įrodė, kad jos reikėtų vengti kaip maro. Investuotojų dairytis norėtume, bet suvokiame, kad dar turės praeiti nemažai metų ir Baltijos šalių investuotojai turės užsidirbti ne vieną milijardą, kol pagaliau jausis pakankamai pasitikintys savimi ir savo ateitimi finansuoti tokio pobūdžio projektus. Iki šiol projektą finansavome iš savo kišenės, o ateityje ketiname ieškoti pinigų per tokias platformas kaip „Kickstarter“ ar dalyvaudami viešose konkursuose su užsienio partneriais.“

Anot Artro Barto, dabar didžiausi rūpesčiai – net ne pinigai, o techninė dalis. Komanda labai aktyviai dirba prie „iPhone“ mikroprogramos ir ieško talentingų „Django“ ir „Drupal“ programuotojų bei kviečia prisijungti visus galinčius padėti vystyti projektą toliau.

„Dėl pačios svetainės turime minčių – kaip ją paversti aktyvesnę – bet pirma norime įgyvendinti esminius funkcinius sprendimus. Vis dėlto, ateityje norėtume judėti prie teigiamo švietimo ir tikimės, kad „BribeSpot“ galės tapti savotiška platforma institucijų reputacijai sekti. Kaip jau minėjau, mūsų tikslas nėra apjuodinti konkrečius žmones ar institucijas, net jeigu jie elgiasi ne visai taip kaip turėtų. Mūsų tikslas – atskleisti informaciją apie kyšininkavimą ir kovoti su tuo viešai, tokiu būdu skatinant teigiamus pokyčius visuomenėje.“

Nėra susijusių straipsnių.

Komentarai